Euro karštine Slovėnija nebuvo susirgusi

Jau daugiau kaip penkis mėnesius slovėnų piniginėse šlama eurų banknotai, skamba eurų monetos. Ir Europos Komisija (EK), ir Slovėnijos politikai, kiti žmonės vienu balsu tvirtina, kad nacionalinė valiuta tolaras euru buvo pakeista, kaip skelbia vienos mūsų telekomunikacijų bendrovės reklama, lengvai ir užtikrintai.

Pasiruošimas gerai apgalvotas

Dar dažnam lietuviui nelabai artima Slovėnija nuo šių metų sausio 1 dienos tapo 13-ąja euro zonos nare. Svarbu ir tai, kad ši su Italija, Austrija, Vengrija ir Kroatija besiribojanti 2 mln. gyventojų turinti valstybė pirmoji iš naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių įsivedė eurą. Taigi nušluostė nosį Lietuvai, kuri dar prieš metus labai tikėjosi kartu su Slovėnija iš EK gauti leidimą litą pakeisti euru.

Praėjusią savaitę Lietuvos banko inicijuotoje kelionėje į Slovėnijos sostinę Liublianą dalyvavęs šių eilučių autorius įsitikino, kad Slovėnija euro karštine kaip Lietuva pernai, regis, nebuvo susirgusi. Pasiruošimo būta gerai apgalvoto, ramaus ir metodiško.

Daugiau negu 40 proc. Slovėnijos mažmeninės prekybos rinkos valdančios bendrovės „Mercator“ (Lietuvoje VP Market) atstovė Bojana Leskovar tvirtino, jog jau prieš kelerius metus įmonė sudarė darbo grupę, kad euras būtų įvestas sklandžiai, patiriant mažiausiai išlaidų. Nuo 2006 metų kovo 1 dienos iki šių metų liepos 1-osios prekių ir paslaugų kainos rašomos dvejopai – tolarais ir eurais. O nuo praeito rudens iki pat euro įvedimo darbuotojai buvo oficialiai informuojami, koks jų atlyginimas būtų tolarus konvertavus į eurus. Statistikos duomenimis, metų pradžioje vidutinis atlyginimas Slovėnijoje buvo apie 1 tūkst. 200 eurų, Lietuvoje 1 tūkst. 776 litai, arba 514,8 euro, taigi daugiau kaip perpus mažesnis.

Pasak B.Leskovar, euro įvedimas „Mercator“ grupei kainavo beveik 4 mln. eurų, arba 0,25 proc. grynųjų pajamų. Daugiausia išlaidų pareikalavo investicijos į naują programinę įrangą, kompiuterinę techniką, darbuotojų mokymą, dvejopą kainų žymėjimą.

Abi valiutos – dvi savaites

„Rengdamiesi įvesti eurą nuveikėme didelių darbų“, – žurnalistams sakė Slovėnijos Vyriausybės Viešųjų ryšių skyriaus vadovė Nada Serajnik Sraka. Jos teigimu, nurodant prekių ir paslaugų kainas ir tolarais, ir eurais buvo siekiama dviejų svarbiausių tikslų – kad prekybininkai nepiktnaudžiautų ir nekeltų kainų, vartotojai priprastų prie kainų eurais.

Vyriausybė sudarė svarią euro įvedimo komisiją, ši pusantrų metų uoliai dirbo. Šalyje vyko informacinė kampanija per visas žiniasklaidos priemones. Ir ne tik. Į kiekvieną pašto dėžutę atkeliavo specialiai parengti informaciniai lankstinukai. Nemažai jų buvo parengta ir nacionalinių mažumų – italų, vengrų, romų – kalbomis. Pasakojama, kad ant daugelio slovėnų šeimų pašto dėžučių užklijuoti užrašai – „nemesti reklamos“. Tačiau neradę informacinių lankstinukų kai kurie žmonės piktinosi, skambino valdžiai.

Slovėnams eurai nebuvo nematyti pinigai. Kaimyninėse Italijoje ir Austrijoje jie cirkuliuoja jau penkerius metus. Svarbu ir tai, kad daugiau nei 90 proc. slovėnų buvo matę eurų banknotus ir monetas, o dauguma jais buvo naudojęsi.

Pasak N.Serajnik Srakos, Slovėnija eurą įvedė ne taip, kaip kitos euro zonos valstybės, o pagal vadinamąjį „didžiojo sprogimo“ scenarijų. Abiem valiutomis buvo galima atsiskaityti tik sausio 1-14 dienomis, tiesa, grąžą kasininkės atiduodavo tik eurais.

Pasakojama, kad kai kuriuose prekybos centruose eurų grąžai pritrūkdavo. Ypač smulkiuosius prekybininkus baugino gyventojai, kurie už pakelį cigarečių mokėdavo 500 eurų banknotu. Tokia suma buvo nedidelės parduotuvės dienos apyvarta.

Slovėnijos komerciniuose bankuose nemokamai pasikeisti tolarus į eurus buvo galima tris mėnesius. Centrinis bankas banknotus keis neribotą laiką, o tolarų monetas priims dar dešimt metų.

Bėda su monetomis

Slovėnijos centrinio banko valdytojo pavaduotojas Andrejus Košakas pasakojo, kad bankui ne tik teko rūpintis, kad nepritrūktų naujosios valiutos, bet ir įveikti keletą labai įsišaknijusių stereotipų. Vienas jų, kad monetos yra bevertės. Buvusios valiutos – tolarų monetų, už kurias nieko nebuvo galima nusipirkti, žmonės nevertino, grąžą jomis palikdavo parduotuvėse. Teko daug aiškinti, kad eurų centai šimtus kartų vertingesni už tolarų monetas. Be to, šalies bankas išleido ir išdalijo krepšelius su visomis eurų ir eurų centų monetomis. Be to, dauguma slovėnų gavo ir banko dovaną – skaičiuotuvą, kuris išlaidas vienu metu gali suskaičiuoti ir tolarais, ir eurais.

Pasak banko valdytojo pavaduotojo, bankomatai Slovėnijoje buvo uždaryti likus trims valandoms iki euro įvedimo, o kelios minutės po vidurnakčio 2007 metų sausio 1 dieną iš jų jau buvo galima pasiimti eurų. Liublianos gyventojai, o jų per 260 tūkst., euro įvedimą pasitiko linksmai, į dangų paleido daugiau kaip 3 tūkst. balionų su euro ženklu. Slovėnai pasakojo, kad Naujųjų metų naktį dar ne visi kavinių lankytojai už gėrimus ir maistą mokėjo eurais.

Juodieji sąrašai buvo veiksmingi

Slovėnijos bankas 2006-ųjų viduryje nustatė griežtą valiutų kursą 1 eurą prilygino 239,64 tolaro. Už bet kokį netikslų valiutų konvertavimą, apvalinimą įvedė sankcijas. Kalbinti politikai, ekonomistai pabrėžė ypatingą vartotojų organizacijų įtaką drausminant verslininkus, prekybininkus, norinčius pasinaudoti valiutų keitimu. Dar prieš įvedant eurą Slovėnijos vartotojų organizacija (SVO) pradėjo akylai stebėti kai kurių prekių ir paslaugų kainų pokyčius. Kaip sakė SVO atstovė Damjana Pondelek, asociacija kas tris mėnesius fiksuoja 68 tipų prekių (duonos, pieno ir t. t.) ir 36 tipų paslaugų (kirpyklų, viešbučių, automobilių statymo ir t. t.).

Prieš įvedant eurą, pernai gruodžio pradžioje SVO žiniasklaidoje paskelbė juodąjį sąrašą, kuriame nurodė įmones, pakėlusias kainas daugiau kaip 6 proc. Kodėl būtent 6 proc.? Pasak D.Pondelek, šis skaičius yra dvigubai didesnis negu vidutinė metinė infliacija. Paskelbus minėtą sąrašą sunerimo verslininkai, sujudo kiti visuomenės nariai. Per kelis mėnesius iš vartotojų gauta daugiau kaip 1,5 tūkst. įvairių pranešimų apie padidėjusias kainas. Prekybininkai priekaištavo, kad SVO trukdo jų verslui, gadina reputaciją. „Mums svarbiausi paprastų vartotojų interesai“, – tvirtino D.Pondelek.

EK labai pozityviai įvertino SVO veiklą prieš įvedant eurą ir jį įvedus. EK inicijuota apklausa parodė, kad sausio 5 dieną daugiau nei 70 proc. mokėjimų grynaisiais buvo atlikti eurais. Specialistų teigimu, per mėnesį Slovėnijos centriniam bankui grąžinta apie 90 proc. visų cirkuliacijoje esamų tolarų banknotų. Per tą patį laikotarpį pirmosiose eurą įsivedusiose šalyse buvo grąžinta vos 40 proc. nacionalinių pinigų.

Išaugo paslaugų kainos

Pasak Slovėnijos makroekonominės analizės ir tyrimų instituto direktoriaus Jane Šušteršičiaus, euro įvedimo poveikis infliacijai buvo 0,24 procentinio punkto – artimas prognozuotam. Šių metų sausį užfiksuota net 0,2 proc. defliacija. Įvedus eurą daugumos prekių kainos liko tokios pat arba pakilo nedaug. Kur kas labiau pabrango paslaugos. Nuo 2006 metų balandžio iki 2007 metų vasario Liublianoje vidutiniškai 40 proc. šoktelėjo automobilių stovėjimo ir saugojimo, pašto paslaugų kainos. Ant Liublianos upės pakrantės įsikūrusioje kavinėje puodelis kavos kainuoja apie 1,8-2,2 euro, pernai kainavo 1,2-1,5 euro, o 0,33 litro butelis „Laško“ alaus 2,9 euro.

„Mercatos“ prekybos centruose 1 kilogramas baltos duonos pabrango 3-5 proc. iki 2,1 euro. Kilogramą kiaulienos sprandinės galima nusipirkti už 4,79, avienos – 5,19 euro. Slovėnai mėgsta per pietų pertrauką užtrukti kavinėse. Kompleksiniai sotūs 3-4 patiekalų pietūs atsieina apie 8-9 eurus.

Liublianos degalinėse, slovėniškai „čerpalkose“, vienas litras benzino kainuoja maždaug 0,95 euro. Beje, Slovėnijoje privatizacija baigsis po kelerių metų. Šiandien valstybė turi ne tik tokių įmonių kaip „Gorenje“, kuri taikosi tapti strategine AB „Snaigė“ investuotoja, bet ir alaus daryklų, degalinių, lošimo namų ir farmacijos bendrovių akcijų.

Euro įvedimas buvo naudingas

Prieš kelis mėnesius atlikta apklausa parodė daugumą (95 proc.) slovėnų manant, kad euro įvedimas vyko sparčiai ir sklandžiai. Mums belieka sėkmingai perimti Slovėnijos patirtį. Juolab kad ir valdžios, ir visuomeninių organizacijų atstovai tvirtina: nors ir būta išankstinės baimės, euro įvedimas Slovėnijai buvo naudingas. Viena vertus, šalis tapo patrauklesnė investuotojams, kita vertus, konkurencinėje kovoje vietos gamintojams bus sunkiau grumtis su užsieniečiais. Įsivesdama eurą Slovėnija pagerino ir taip neblogą savo įvaizdį.

Visuotinio brangymečio Slovėnijoje neužfiksuota, būtinųjų prekių kainos beveik nekilo arba vos keliais procentais. Kodėl Lietuvai nepavyko pakliūti į euro zoną, o dar teks pabūti euro „skaistykloje“? Pabendravus su Slovėnijos gyventojais, valdžios žmonėmis kilo minčių, jog Lietuvai durys į euro zoną buvo užvertos ne vien dėl šiek tiek didesnės vidutinės metinės infliacijos, negu nustato Mastrichto sutartis. Nenoromis peršasi išvada, kad mes negavome leidimo įsivesti euro, deja, dėl savo skurdumo. Su Slovėnijos gyventojais negalime konkuruoti nei atlyginimais, nei pensijomis, neturime stiprių visuomeninių vartotojų teisių gynimo organizacijų.

Lietuvos Vyriausybė balandį patvirtino atnaujintą Nacionalinį euro įvedimo planą ir Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategiją. Turimais duomenimis, palankiausias laikas mūsų šaliai įstoti į euro zoną prasideda nuo 2010 metų. EK praneša, kad tarp kandidačių 2008 metų sausio 1 dieną įsivesti eurą – Malta, Kipras ir Slovakija.

Ir dar. Slovėnijos politikai, atrodo, supranta, kad žinių visuomenė – šalies ateitis. Liublianos universitetuose šiuo metu studijuoja 65 tūkst. žmonių. Dirbantys studentai ir jų darbdaviai nemoka mokesčių valstybei.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.