Anot miesto vyriausiojo prokuroro, uostamiestyje jau antri metai mažėja policijos komisariatuose tirtų ir į teismą perduotų baudžiamųjų bylų skaičius. Kaip pakeisti šią padėtį, diskutuota prokurorų ir policininkų pasitarime.
„2005 metais tokių bylų buvo 1 022. 2006 metais į teismą perduota jau 69 bylomis mažiau, o per 4 šių metų mėnesius teismą pasiekė 314 baudžiamųjų bylų, t.y. 31 byla mažiau, nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį”, – praneša Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė spaudai Palmira Martinkienė.
Pasak Klaipėdos miesto vyriausiojo prokuroro Stanislovo Stulpino, šiemet visi miesto policijos komisariatai, išskyrus 4-ąjį, teismams perdavė kur kas mažiau baigtų ikiteisminių tyrimų. Tiesa, padaugėjo nutrauktų bylų skaičius.
Be to, S. Stulpinui nerimą kelia pablogėję nusikaltimų atskleidimo Klaipėdoje rodikliai: per 5 šių metų mėnesius uostamiestyje atskleista 45,8 proc. visų registruotų nusikaltimų, o per praėjusius metus šis rodiklis siekė 48,3 proc. ir buvo vienas aukščiausių šalyje.
Anot P. Martinkienės, siekiant išsiaiškinti blogėjančių ikiteisminio tyrimo įstaigų kai kurių darbo rezultatų priežastis, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros iniciatyva užvakar buvo surengtas koordinacinis pasitarimas.
Jame, be prokurorų, dalyvavo uostamiesčio Vyriausiojo policijos komisariato vadovai, komisariatų ir jų padalinių viršininkai bei Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovybė.
Klaipėdos miesto vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Vilmantas Ančiukaitis pasitarimo metu susirinkusiųjų dėmesį atkreipė į netolygų darbo krūvį, tenkantį vienam policijos komisariato tyrėjui.
Aiškintasi, kodėl vienas tyrėjas per 4 mėnesius sugeba baigti ir teismui perduoti keliolika ikiteisminių tyrimų, o kitas – vos vieną. Kalbėta apie būtinybę gerinti darbo organizavimą ikiteisminio tyrimo įstaigų padaliniuose ir stiprinti ikiteisminiams tyrimams vadovaujančių prokurorų kontrolę. Pasitarime aptartos ir nuo tyrimo bei teismo pasislėpusių asmenų paieškos problemos.
Anot Klaipėdos VPK viršininko pavaduotojo Dainiaus Smatavičiaus, tokių asmenų gerokai sumažėtų, jei įtariamiesiems būtų dažniau skiriamos įvairesnės kardomosios priemonės, o ne tik rašytinis pasižadėjimas neišvykti. „Paėmus iš įtariamojo asmens dokumentą jam būtų sudėtinga išvykti iš šalies”, – sakė D. Smatavičius.
Apibendrindamas pasitarimo dalyvių diskusijas, Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Algirdas Gintauskas sakė, jog ir prokurorai, ir policijos pareigūnai yra vienas kolektyvas, kurio pareiga – bendromis jėgomis ištirti nusikaltimus.
„Pasitarime pritarta nutarimo projektui, kuriame numatytos konkrečios priemonės padėčiai pagerinti”, – sako P. Martinkienė.