Latvių žiniuonė Ilzė Jansonė pamėgo Klaipėdą.
Į Lietuvos pajūrį ji kasmet atvyksta jau ketvirtus metus.
Šiomis dienomis garsioji latvių etnobotanikė vėl lankėsi Klaipėdoje. Padėjo pradėjusiems gydytis pagal jos metodiką žmonėms, susitiko su naujais klausytojais, platino savo literatūrą, priminė, kad jos gydomųjų preparatų jau galima nuolat įsigyti parduotuvėje „Aliejus”.
Ilzė Jansonė – žavi asmenybė ir turtinga žinių, išminties kaip pati žemė. Ji – žiniuonė su 35 metų patirtimi. Tiek laiko ji tyrinėja senųjų tautų kultūras, pirmykštį jų gyvenimo būdą, mitybą, liaudies mediciną, senąsias sveikatos priežiūros priemones. Savo tautoje ji – kaip dievaitė, konkrečiais tyrinėjimais permačiusi baltų mitybos įpročius, sakralinių veiksmų ir jų ryšio su sveikata egzistavimą. Ji – unikalios gydymo ir sveikatos palaikymo sistemos autorė. Be to, tyrinėja išlikusias protėvių šventvietes ir jas atgaivina. Rengia tokių šventviečių gidus, įjungdama sakralinių apeigų. Ji yra apie 100 knygų ir raštų, išverstų į daug užsienio kalbų, autorė.
Žiniuonė mielai bendraujanti, be didybės, barjerų. Į klausimus atsako nuoširdžiai, su troškimu padėti kiekvienam.
– Kokiu būdu Jus surado klaipėdiečiai?
– Iš pradžių surado mane vienos televizijos darbuotojai. Laidą „Nuo iki” matė daug klaipėdiečių ir ėmė atvažiuoti į Rygą pas mane. Buvo daug mokytojų iš Klaipėdos. Jie ir pasikvietė. Taip ir lankausi jūsų Jaunimo centre. Dabar atvažiuosiu liepos 5 d.
– Ar sekasi klaipėdiečiams naudotis Jūsų patarimais ir gydymo priemonėmis?
– Daug žmonių kenčia nuo stuburo skausmų. Per kelerius metus, kai čia lankausi, padėjau 1800-ams sergančiųjų stuburo negalavimais, 180-čiai sergančių cukralige, astma, žvyneline (psoriaze). Aš žinau, įrodžiau, kad nėra neišgydomų ligų. Tačiau norint pasveikti, privalo darniai veikti visa „brigada”: darbas, žinios ir Dievas. Ši brigada patikima kiekvienam. Užtikrinu, kad jokios mistikos čia nėra. Mistika neužsiimu. Viskas įrodyta moksliškai. Klaipėdoje nebuvo žmogaus, kuris nuosekliai dirbęs pagal mano programą atsistotų ir pasakytų – „man nepadėjo”. Aš žinau, ko reikia žmogui pasveikti. Viskas yra gamtoje. Žinau, ko reikia ir pasiektai sveikatai palaikyti. Ką atkuriame savo organizme, būtina palaikyti. Jei nieko nebesistengsi, darysi tas pačias klaidas, negalavimai užims senas pozicijas. Aš moku suprasti žmones, kuriems padedu susigrąžinti sveikatą. Suprantu jų artimuosius. Kartais daugiau reikia mokyti ligonio artimuosius nei patį sergantįjį. Viena žolelė niekada nepadės. Reikia daug. Mes pamiršome ir nebesinaudojame laukinės augmenijos galiomis. Senoliai tai puikiai žinojo.
– Ar daug yra žmones gydančių žiniuonių Latvijoje, Lietuvoje?
– Neskubėčiau skaičiuoti. Anksčiau kaimo moterys buvo stipresnės už ne vieną medicinos gydytoją. Jos viską žinojo, ko reikia gyvenimui, sveikiems namas. Jos mokėjo apsieiti su kūdikiais, vaikais, su savo vyrais ir namiškiais, su gyvuliais. Jos žinojo, kaip gydyti, kur kokius sakralinius veiksmus naudoti, kad apsaugotų namus. Esu dalyvavusi įvairiuose moksliniuose tyrinėjimuose ir galiu užtikrinti: tik prieš 80 metų pas mus atsirado tokios „kasdienės” ligos kaip sąnarių susidėvėjimas, druskų nuosėdos, kaulų išretėjimas. Viena priežasčių – mityba. Cukrus ir balti miltai, kurių patarčiau iš viso nevartoti. O sveikata – laukinėje augmenijoje. Reikia naudoti visas augalų dalis – lapus, žievę, šaknis. Senoliai miltus maldavo ne tik iš grūdų, bet ir iš įvairių žievių, šaknų, lapų. Dėjo tai į košes, į duoną ir puikiai aprūpindavo organizmą visomis būtinomis medžiagomis. Nesirgo. Pas latvių žynius su sidabro brangenybėmis atkeliaudavo pasiuntiniai iš Romos imperijos – žolelių mišinių ir žinių. Netiesa, kad mūsų augmenija skurdi ir be galios. Aš tai įrodžiau. Savo preparatuose naudoju virš 100 augalų rūšių, įvairias jų dalis. Bet žmogus turi sąmoningai ir nuosekliai dirbti su savo sveikata. Aš tik padedu jau patikrintomis žiniomis. Apskritai žmonių sveikatingumas smunka žemyn. Man norisi padėti pristabdyti tai.