Portugalija – portveino, sardinių ir keliautojų šalis

Antrą parą klaidžiojant Lisabonos gatvėmis ant grotelių kepamų sardinių tvaikas, besiveržiantis iš požeminių ventiliacijos angų, šiek tiek pradeda erzinti.

Tačiau portveinas, siaura į kalvą kylanti gatvelė, kurioje vos išsitenkame prasilenkti su ryškiai geltonu senoviniu tramvajumi, virš galvos besiplaikstantys vietinių baltiniai, iš restoranų sklindantis jausmingas Fado verčia žavėtis ir įsiminti kiekvieną čia išgyventą akimirką.

Blizgesio nepasigenda

Ant septynių kalvų stovinti Portugalijos sostinė – pastelinis miestas raudonais stogais, vedantis nuostabiomis gatvelėmis aukštyn žemyn.

Čia nėra išorinio spindesio ir nepriekaištingos švaros kaip kitose Europos sostinėse.

Čia negausu išpuoselėtų ir restauruotų senamiesčio kvartalų, įspūdingų gėlynų.

Jauki netvarka, violeto spalva peizažą nudažantys akacijų žiedynai, kai kur išnyrančios palmės ir suvokimas, kad čia niekada nebus sintetinio blizgesio, išlaisvina sielą nuo civilizacijos prietarų.

Ekskursija – tramvajumi

Po Lisabonos senamiesčio kalvas galima pasivažinėti bene seniausiu iki šiol veikiančiu Europos tramvajumi. Visas jo interjeras – lubos, grindys ir sienos – pagamintas iš medžio. Galima spėti, kad prieš daugelį metų joje nebuvo vienintelės detalės – lentelės su įspėjančiu užrašu apie kišenvagius. Ekskursiją 28 numerio tramvajumi renkasi daugelis turistų. Pakerėti reginio jie tikrai pamiršta piniginę. Tad vos 1,3 euro kainuojantis tramvajaus bilietas kai kam gali atsieiti labai brangiai.

Galutinė turistinio maršruto stotelė baigiasi greta įžymiojo Bairro Alto rajono, kurio gatvelėse verda naktinis gyvenimas, o daugybė restoranėlių kviečia paklausyti Fado – virpančio, vėsaus, gedulingo dainavimo apie meilę, namų ilgesį, jūrą ir skurdą, pritariant dviem gitaroms – klasikinei ir portugališkai.

Fado gimė Lisabonoje. Ji atkeliavo kartu su vergais iš Afrikos.

Aplanko 10 mln. turistų

Tikra ir jausminga yra ne tik Lisabona. Tokia yra visa Portugalija – labiausiai nuo Lietuvos nutolusi Europos valstybė.

Aktyvioje seisminėje zonoje esančios šalies, kurioje maždaug kartą per dvejus metus čia vyksta 8 balų ir dar stipresni žemės drebėjimai, krantus iš vakarų ir pietų skalauja Atlanto vandenynas. Šiaurėje ir rytuose ji turi vienintelę kaimynę – Ispaniją.

Šių valstybių pradžia buvo bendra, tačiau vėliau Portugalija tapo atskira tauta su savita kalba, kultūra, gyvensena bei papročiais. Visa tai patirti, pamatyti savo akimis pastaraisiais metais tampa itin madinga. Per metus savąją Portugaliją atranda daugiau nei 10 milijonų turistų iš viso pasaulio.

Pasiekė Indiją

O prieš daugybę šimtmečių buvo atvirkščiai. Portugalai išplaukiojo visas pasaulio jūras ir vandenynus, ieškodami naujų žemių ir naujų rinkų savo prekėms.

Portugalija, nuo XV a. tapusi pirmąja Europos kolonijine galybe, paskleidė savo kalbą ir kultūrą bent trijuose pasaulio žemynuose ir daugelyje Atlanto salų.

Portugalų laivai pasiekė Kanarų salas, Afriką. Vienam garsiausių Portugalijos keliautojų Vasco da Gamai pavyko pasiekti Indiją, kiti keliautojai audros nublokšti netikėtai atrado Braziliją, svarbią būsimą Portugalijos koloniją.

Portugalų kalba – Kinijoje

Šiandien portugalų yra šnekamoji kalba ne tik Portugalijoje, bet ir Brazilijoje, Madeiros ir Azorų salose, taip pat oficialioji kalba Portugalijos kolonijose Afrikoje (Angoloje, Mozambike, Gvinėjoje ir kitose salose), kai kuriose Indijos ir Indonezijos vietose (Goa, Damiao, Diu, Timore) ir Kinijoje (Macao).

Globalizuotoje Portugalijoje nemažai žmonių, kurių vienas iš tėvų baltasis, kitas afrikietis, daug imigrantų iš buvusių kolonijų – Brazilijos, Angolos, kitų Afrikos šalių. Tad nežinantys šalies istorijos neretai būna suglumę, čia sutinkantys labai daug juodaodžių.

Iš menkės – 400 patiekalų

Portugalai draugiški žmonės. Juos dažniausiai sutiksi besilinksminančius, valgančius ir geriančius vyną.

Nuo senų laikų jie valgo tai, ką dosniai dovanoja gamta – žuvį. Vien iš menkės portugalai gali pagaminti 400 patiekalų.

Ant grilio pagamintos sardinės, steikas iš tuno kasdieninis jų maistas, o jūrų gėrybės, kainuojančios ne vieną dešimtį eurų, baruose dažniau sulaukia turistų dėmesio.

Vyno čia godžiai geria ir patys portugalai ir autentikos ištroškę turistai.

Portveinas, kartu su Fado, kamštmedžiu ir konservuotomis sardinėmis, viena žinomiausių šalies eksporto prekių.

Vyną atskiedė spiritu

Portveino atsiradimo istorija, nukelianti mus iki Mindaugo laikų, yra neįtikėtinai paprasta. Keliautojų keliais, kurie atvėrė Portugalijai pasaulį, vėliau tapo keliais, kuriais keliavo Porto vynas.

Tačiau į tolimas šalis gabenamas vynas statinėse imdavo rūgti.

Vyndariai sugalvojo būdą, kaip sustabdyti rūgimo procesą ir išsaugoti vyno saldumą. Į gėrimą jie šliūkštelėdavo spirito.

Taip atsirado 16-20 laipsnių stiprumo natūraliai saldus vynas, kurio pavadinimas kilo nuo Porto regiono, kuriame susitelkę seniausias tradicijas saugantys vyno fabrikėliai.

Porto vynas yra vienas seniausių pasaulyje prekės ženklų.

Portveinas ne visada būna raudonas. Jis gali būti baltas arba geltonas. Šis vynas skiriasi ne tik spalva, bet ir ypatingu kvapu, kuris išgarsino jį visame pasaulyje. Dėl to portugalai su dideliu malonumu geria tikrąjį portveiną, kurį paprastai paduoda desertui prie sūrio arba pyragaičių.

Be portveino, iš daugelio čia gaminamų vyno rūšių patys portugalai labiausiai mėgsta madeirą ir vinho verde – žalią vyną.

Garsėja laivų statyklomis

Į šią nuostabią šalį artimiausią pusmetį kryps visos Europos politikų akys. Nuo liepos mėnesio Europos Sąjungai pirmininkauti pradėsiančią Portugaliją su valstybiniu vizitu prieš savaitę aplankė ir Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus.

Portugalija jau dvidešimt vienerius metus, o Lietuva trejus metus yra ES narės.

Lietuva dar neturėjo progos pirmininkauti ES, o Portugalijai ši galimybė tenka trečią kartą. Tačiau ji pirmą kartą pirmininkaus taip gausiai pasipildžiusiai bendrijai, kurios naujiems nariams dar toloka iki Portugalijos lygio.

Ilgą laiką Portugalijai kartu su Graikija teko paskutinė vieta ES. Tiesa, pastaruoju metu jos gamybos augimo tempai paspartėjo ir gerokai lenkia daugelį Europos kraštų.

Viena svarbiausių pramonės šakų – šalyje iškasamų rūdų perdirbimo pramonė. Šalis garsėja didelėmis laivų statyklomis ir remonto įmonėmis. Portugalijos laivų remonto įmonėse aptarnaujama iki 40 proc. visų pasaulio tanklaivių.

Pagal butelių kamščių gamybą iš ąžuolo žievės Portugalija pirmauja pasaulyje.

Svarbiausios eksporto prekės yra žuvys ir žuvų konservai, alyvmedžių aliejus ir vynas. Pagal vyno eksportą šalis yra ketvirta Europoje, o pagal vynuogių derlių užima penktą vietą pasaulyje.