Lietuvoje gegužės mėnesį užfiksuota 0,5 proc. infliacija.
Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje gegužę buvo 4,2 proc., o metinė – 4,8 proc., pranešė Statistikos departamentas.
Anksčiau statistikai Lietuvoje gegužės mėnesį prognozavo 0,4 proc. infliaciją. Balandį šalyje buvo 0,9 proc. infliacija.
Pasak pranešimo, vartotojų kainų padidėjimą gegužę daugiausia lėmė transporto grupės prekių ir paslaugų pabrangimas 1,5 proc., maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų – 0,3 proc., įvairių prekių ir paslaugų – 1,3 proc., viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų – 1 proc. bei būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų – 0,3 procento.
Maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos labiausiai augo 11,3 proc. pabrangus šviežiems vaisiams ir uogoms, 11,6 proc. – bulvėms, 0,6 proc. – duonai ir kitiems kepimo gaminiams, 0,9 proc. – rūkytoms dešroms ir rūkytiems mėsos gaminiams, 1,7 proc. – paukštienai, 0,8 proc. – kiaulienai, 0,7 proc. – šokoladui ir konditerijos gaminiams.
Be to, 18,5 proc. atpigo šviežios daržovės, 0,5 proc. – kruopos ir miltai bei 1 proc. – šviežios žuvys.
Benzinas per mėnesį pabrango 4,2 proc., 1,5 proc. – asmeninių automobilių techninė priežiūra ir remontas, dyzeliniai degalai – 0,7 proc. Suskystintų automobilinių dujų kainos smuktelėjo 0,3 procento.
Išaugusioms vartotojų kainoms įtakos taip pat turėjo 3,2 proc. pabrangusios atostogų išvykos, 8,2 proc. – sanatorijų paslaugos, po 0,4 proc. – drabužiai ir baldai, 0,6 proc. – vynas, 1,4 proc. – namų priežiūros paslaugos bei 3,5 proc. atpigę duomenų apdorojimo įrenginiai, 1,5 proc. – gėlės, 1,4 proc. – telefonų ir telefaksų įranga, 0,6 proc. – įrašų laikmenos.
Vyriausybei – sunkiai įveikiamas uždavinys
Kainos Lietuvoje pastaruoju metu auga daug sparčiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse ir net kitose naujosiose Sąjungos narėse, todėl Vyriausybei infliacijai pažaboti prireiks dar daugiau pastangų, teigia „DnB Nord” banko ekspertai.
Pasak „DnB Nord” vyresniosios analitikės Jekaterinos Rojakos, gegužės infliacijos duomenys rodo, jog vartojimo kainų indekso svarstyklių lėkštelėse žymią persvarą turi infliaciją skatinantys veiksniai.
„Potencialių infliacijos malšintojų sąrašas nėra ilgas – tai drabužiai ir avalynė, kai kurie žemės ūkio produktai. O infliaciją didinančių veiksnių yra apstu”, – pranešime spaudai sakė J.Rojaka.
Anot jos, brangstanti darbo jėga sudaro palankias sąlygas vartotojų krepšelio brangimui, o didėjanti įtampa naftos perdirbimo rinkoje lems tolesnį energetinių išteklių brangimą.
„Nuo liepos 15 proc. brangstančias gamtines dujas šilumos tiekimo įmonėms gyventojai pajus jau šiemet – brangs centralizuotai tiekiama šiluma. O kadangi praėjęs žiemos sezonas buvo neregėtai šiltas, dėl bazės efekto kainų augimas dar skaudžiau atsilieps Lietuvos infliacijos rodikliams”, – teigė J.Rojaka.
Pasak jos, tikėtina, kad dujų kainos ateityje nepaliaus augti – nuo šių metų pradžios kainas Lietuvai smarkiai padidinęs Rusijos milžinas „Gazprom” gali jas dar labiau didinti nuo 2008-ųjų.
„Reikėtų nepamiršti ir to, kad skirtingai nuo naftos kainų svyravimų, kurių poveikį pajunta visos ES šalys, dujų brangimas nepalies Mastrichto kriterijų formuotojų. Tai dar nutolintų Lietuvą nuo infliacijos kriterijaus”, – tvirtino analitikė.
Jos teigimu, atsižvelgiant į infliacijos spartėjančias tendencijas, Vyriausybei infliacijai žaboti prireiks dar daugiau pastangų, nei dabartinėje strategijoje siūlomos gan miglotos infliacijos malšinimo priemonės.