Yra toks tarp jaunimo populiarus rusiškas žodelytis – „prikolas”. Į lietuvių kalbą sunkiai ir išverčiamas – maždaug „pokštas”, „tai, kas patraukia dėmesį”.
Panašu, jog madingasis „prikolas” puikiai prigijo ne tik lietuvaičių žodyne, bet ir kultūroje apskritai.
Jei nori susilaukti žiniasklaidos dėmesio, visai neprivalai nuveikti ką nors didingo. Atvirkščiai – turi atlikti kokį smulkutį „prikolą” – užsišaldyti lede, užsimarinuoti pomidorų padaže, dantimis patempti lėktuvą ar dar ką nors panašaus. Galima ir visišką kvailystę – svarbu, kad niekas pasaulyje dar nebūtų to matęs. Visi puikiai prisimenam beklausį dainininką Minedą, sėkmingai pardavinėjantį savo pirmąjį albumą – „prikolo” paklausa Lietuvoje milžiniška.
Minedas – klasikinis „prikolo” pavyzdys, įkvėpęs panašiems žygdarbiams ne vieną giminingą menišką sielą… Beklausiai dainininkai, beraščiai rašytojai, kurti klausytojai – tinka viskas, kad tik būtų „prikolas”. Šitoje gausioje „prikolininkų” plejadoje auksu švyti ir juodojo humoro klasikų „Monthy Python” sukurtas personažas – smegenų chirurgas be smegenų.
Tautiečiai deda visas pastangas, kad tik gautų „pasiprikolinti”: net prirenka politikos minedų į Seimą, kad galėtų kasdien krizenti iš jų snukučių televizoriuje. Kokie apsukresni vyrukai susišluotų milijonus, įsteigę firmą „Klounas į namus” – kad kiekvienas, sumokėjęs mokestį, galėtų pasikviesti savo mėgiamos veislės minedą tiesiog į šeimos balių.
Sakoma – gražiai gyventi neuždrausi. Linksmai gyventi – irgi. Tad tegyvuoja, perfrazuojant komunizmo klasikus, visos šalies minedizacija!