Prieš pasitraukiant Vilniaus merui Artūrui Zuokui miesto taryba spėjo skubiai patvirtinti bendradarbiavimo susitarimą su bendrove „JCDecaux Lietuva” dėl reklamos ploto nuomos sostinėje. Tuo pasipiktino kitos reklamos kompanijos.
Jų atstovai teigia, kad minėtai bendrovei suteiktos kone monopolininkės teisės, nes ji esą turėjo užtarėjų savivaldybės administracijoje.
Vilniaus miesto savivaldybės sutartis su bendrove „JCDecaux Lietuva” leidžia pastarajai 15 metų nuomotis savivaldybei priklausantį reklamos plotą. Numatyta, kad sutartis galės būti pratęsta dar 5 metams, jei šalys bus patenkintos bendradarbiavimu.
Pagal susitarimą „JCDecaux Lietuva” nemokės miestui mokesčių už reklamą ant transporto laukimo paviljonų, informacinių vitrinų ir kolonų. Iki šiol panašios praktikos nebuvo.
Tokia padėtis itin palanki minėtai kompanijai, nes jai išnuomoti viešojo transporto stotelių paviljonai yra miesto centre. LŽ kalbinta „JCDecaux Lietuva” generalinė direktorė Žaneta Fomova nesutinka, kad sostinės valdžia jos vadovaujamai bendrovei suteikė monopolinių privilegijų. „Mes pažadėjome miestui investicijų už 90 mln. litų, – sakė ji. – Visame Vilniuje reikia įrengti daugiau kaip 900 paviljonų, mes apsiėmėme pastatyti 700. Kitos kompanijos gali derėtis dėl likusių. Be to, Vilniaus centre jau 10 metų turėjome laukimo paviljonų.”
Liko už borto
Pagrindinė bendrovės „JCDecaux Lietuva” konkurentė – kompanija „ClearChannel Lietuva”. Jos atstovai mano, kad savivaldybė paliko juos už borto, esą įmonės „ClearChannel Lietuva” rengtą sutartį, investicinius pasiūlymus miesto valdininkai vertino be entuziazmo. Minėti dokumentai lyg ir buvo svarstyti, bet bendrovė jokio raštiško patvirtinimo apie tai negavo – esą viskas, ką ji parengė, nukeliavo „į stalčių”.
Tačiau Vilniaus savivaldybės administracijos Teisės departamento direktorius Jovitas Elzbergas LŽ teigė, kad jokių bendrovių, įskaitant ir „ClearChannel Lietuva”, siūlymai neatmesti ir nėra kliūčių baigti pradėtas derybas.
Kompanijos „ClearChannel Lietuva” atstovai tikino nelabai ką apie tai girdėję. „Baigiantis mūsų sutarties su savivaldybe terminui, tampame nekonkurencingi, – kalbėjo bendrovės generalinis direktorius Artūras Štaudė. – Tai idealios sąlygos dempinguoti kainas. Ko gero, Vilniuje neliksime.”
Konkursas turėjo būti viešas
Konkurencijos įstatymų pažeidimų įžvelgia ir kitos, smulkesnės įmonės. Jas itin stebina, kodėl sudarant reklamos ploto nuomos sutartį nebuvo skelbtas viešas konkursas. Teisininkų manymu, tai šiurkštus teisės aktų nepaisymas.
„Reikėtų konstatuoti, kad savivaldybė privalėjo tai atlikti Lietuvos viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka, t. y. organizuodama viešą konkursą. Šios tvarkos buvo nesilaikoma”, – rašoma bendrovės „ClearChannel Lietuva” pasamdytų advokatų parengtame rašte.
„JCDecaux Lietuva” atstovai tvirtina, jog tokios pretenzijos turi būti adresuojamos savivaldybei, tačiau, jų manymu, jokio viešo konkurso nereikėjo, nes įmonė nieko nepirko. Kreiptis į savivaldybę esą galėjo visi norintieji. Kai kurios bendrovės taip ir padarė, tik neformaliai, mat realiai joms niekada nebuvo pranešta apie galimus susitarimus. Tačiau jos vis tiek tuo domėjosi, nes anksčiau sudarytų sutarčių terminai ėjo į pabaigą. Valdininkams konkursas, ko gero, būtų buvęs nelabai naudingas.
Su „JCDecaux Lietuva” buvo deramasi porą metų, o paskutines dienas gyvavusi praėjusios kadencijos miesto taryba palaimino sutartį. Netrukus ji buvo pasirašyta.
Kaltina vieni kitus
„Tai šokiruoja. Tai visiškas kitų bendrovių išstūmimas. Kur joms dabar reklamuotis? Grigiškėse ar Lentvaryje?” – retoriškai klausė „ClearChannel” talkinęs advokatas Laimonas Markauskas.
Kompanijos „JCDecaux Lietuva” vadovė Ž.Fomova stebėjosi, kodėl konkurentai naudojasi neetiškomis priemonėmis, nors jiems esą buvo duotas mėnuo reaguoti į miesto tarybos palaimintą, bet dar negaliojusią sutartį. Tačiau konkurentai sukruto tik dabar.
Apskųsti savivaldybę teismui ketina bendrovė „ETN-Baltic”. Jos generalinis direktorius Ruslanas Satikovas LŽ pasakojo, kad savivaldybės teisininkai nuolat skambina ir bando su juo, kaip vienu partnerių, nutraukti anksčiau sudarytą sutartį, kurios trečioji šalis – „JCDecaux Lietuva”.
Nesusipratimų dėl šios trišalės sutarties būta ir anksčiau, tačiau 2003 metais šalys sudarė taikos susitarimą. Šiuo metu savivaldybės valdininkai tikina R.Satikovą, kad neverta pratęsti trišalės sutarties, esą geriausia ją nutraukti anksčiau laiko. Motyvas – palyginti nedidelės „ETN-Baltic” investicijos. „Per penkerius metus miestui sumokėjome 1,4 mln. litų. Manau, tai visai nemaži pinigai. Gaila, kad teks aiškintis teismuose”, – atsiduso R.Satikovas.
Meras nepatenkintas
Dabartinį sostinės merą Juozą Imbrasą vienos bendrovės „stūmimas” stebina. „Čia kažkas ne taip. Kol kas negaliu nieko konkrečiai tvirtinti, bet negražiai visa tai atrodo”, – sakė jis LŽ.
Merą šokiruoja bendrovės „JCDecaux Lietuva” nurodomi investicijų įkainiai. J.Imbrasas mano, jog tie „geležiniai nameliai” negali tiek kainuoti. „Jei ir gali, ar mums reikalingi tokie brangūs?” – svarstė jis.
Pasak J.Imbraso, „JCDecaux Lietuva” tikina, kad paprastas laukiamasis paviljonas kainuos apie 10 tūkst. eurų (34,5 tūkst. litų), su biotualetu – 20 tūkst. eurų (69 tūkst. litų). „Tik pagalvokite, už trims paprastiems paviljonams skiriamus pinigus būtų galima įsigyti gerą automobilį”, – piktinosi Vilniaus vadovas.
Bendrovės „JCDecaux Lietuva” generalinė direktorė LŽ pademonstravo naujų paviljonų brėžinius. Jie išties prabangūs. Nedūžtantys stiklai, kitos grožybės… Todėl daug kainuos ir tokių paviljonų priežiūra.
Gali būti panaikinta
Savivaldybės ir „JCDecaux Lietuva” sutartis teisiškai jau galioja, tačiau kol kas nepasirašyti jos priedai. Juose nurodoma, kuriose sostinės vietose stovės paviljonai. Taigi realiai dar neveikia ir pati sutartis. Nukentėjusiomis save laikančios bendrovės tikisi, kad padėtis keisis į gera. Tam esama įvairių teisinių priemonių.
Viena jų – Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus įsikišimas. Šis skyrius turi teisę ginti viešąjį interesą, o kompanijos „ClearChannel Lietuva” teisininkai neabejoja, kad jis buvo pažeistas. Pakeisti padėtį, jei panorėtų, galėtų ir pati miesto taryba.
„Savivaldybė turėtų siekti sau maksimalios naudos. Tikiuosi, merui atsivers akys. Juk bendrovei nemokant mokesčių prarandami milžiniški pinigai. Pirminiais skaičiavimais, jie gali siekti apie 100 mln. litų”, – kalbėjo advokatas L.Markauskas. „JCDecaux Lietuva” tvirtina, jog ši suma – laužta iš piršto. Tačiau pažymėtina, kad gegužės 30 dieną savivaldybė iš banko paėmė ilgalaikį 100 mln. litų kreditą.
Dvi sutartys tą pačią dieną
J.Imbrasas tikino jau pavargęs nuo to, kad daugelio reklamos kompanijų atstovai nuolat varsto jo kabineto duris. „Viskas padaryta dar prieš man ateinant. Reikia dirbti kitus darbus, o čia dabar kabink tą košę”, – LŽ sakė suirzęs meras.
„JCDecaux Lietuva” yra pagrindinė projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” rėmėja. Bendrovė remia nemažai kitų renginių, itin domisi socialinėmis programomis. Ji yra įsipareigojusi nemokamai pastatyti Lietuvą reklamuojančius stendus keliose atrinktose valstybėse, kurios labiausiai domisi mūsų šalimi. Tačiau J.Imbrasas teigė nesąs patenkintas šiuo projektu. Anot mero, jame net nenurodyta, kur konkrečiai minėti stendai bus statomi.
Pažymėtina, jog abi sutartys – ir dėl reklamos plotų Vilniaus mieste, ir dėl svarbaus kultūrinio renginio rėmimo – pasirašytos tą pačią dieną. „Šios sutartys glaudžiai susijusios, nes viena Vilniaus savivaldybės derybinių sąlygų buvo ne tik atnaujinti ir naujai įrengti transporto laukimo paviljonus, bet ir užsienio valstybių lauko reklamų stenduose nemokamai reklamuoti Vilnių kaip Europos
kultūros sostinę. Tokios pat pozicijos bus laikomasi ir derybose su kitomis kompanijomis”, – savo atsakyme LŽ nurodė derybų su „JCDecaux Lietuva” narys savivaldybės administracijos Teisės departamento vadovas J.Elzbergas.