Seime dar iki liepos planuojama priimti sotų gyvenimą be darbo liksiantiems parlamentarams garantuosiantį įstatymą. Baiminamasi, kad tokia privilegija bus piktnaudžiaujama.
Kitąmet kadenciją baigsiantys Seimo nariai užsimojo apsidrausti dosniomis valstybės išmokomis. Frakcijose jau derinamas įstatymo projektas, kad be darbo liksiantiems buvusiems parlamentarams netektų skaičiuoti centų. Jei buvęs politikas taps bedarbiu, jį turėtų išlaikyti valstybė.
Atsižvelgiant į Seime išdirbtą laiką, politikai galėtų pretenduoti į valstybines rentas, kurios svyruotų nuo 1,5 iki 3 tūkst. litų. Manoma, kad toks sumanymas mokesčių mokėtojams per metus atsieitų keliasdešimt milijonų litų. Tačiau dauguma Seimo narių linkę palaikyti minėtą įstatymo projektą.
Tikisi V.Adamkaus paramos
Pagal frakcijų vadovams jau pateiktą projektą į valstybines rentas galėtų pretenduoti bedarbiais tapę buvę Seimo nariai. Taip pat valstybinės rentos galėtų prašyti į pensiją išėję buvę parlamentarai. Mažiausios rentos – siekiančios 40 proc. Seimo nario algos – būtų skiriamos vieną kadenciją Seime dirbusiems politikams. Nuo dviejų iki trijų kadencijų parlamente išdirbę tautos išrinktieji galėtų džiaugtis 50-60 proc. Seimo nario algos siekiančiomis rentomis. Tris ir daugiau kadencijų darbui parlamente paaukoję politikai būtų pamaloninti 75 proc. išmokomis. Dabar Seimo nario alga neatskaičius mokesčių siekia 4,2 tūkst. litų.
Abejonių sukėlusio įstatymo projektas jau platinamas Seimo frakcijose. Pasak A.Salamakino, suderinti projekto variantą su kolegomis parlamentarais nuspręsta baiminantis visuomenės priekaištų. „Dabar frakcijose deramasi, kaip padaryti, kad šis projektas nesukeltų neigiamos reakcijos visuomenėje”, – aiškino socialdemokratas.
Valstybines rentas kadenciją baigusiems parlamentarams numatantį įstatymo projektą Seime tikimasi užregistruoti jau kitą savaitę. Planuojama, kad šį dokumentą Seimui teiks parlamentinių frakcijų seniūnai. Tačiau neigiamos reakcijos besibaiminantys Seimo nariai gali pasibelsti ir į Prezidentūros duris. Svarstoma galimybė, kad frakcijų seniūnai prašys prezidento Valdo Adamkaus pateikti Seimui parlamente sukurtą projektą.
Nusižiūrėjo užsienyje
Mintis valstybinėmis išmokomis paremti kadenciją baigusius parlamentarus kilo dar prieš kelerius metus. Pasak vieno šio projekto rengėjų A.Salamakino, parengti tokį įstatymą skatino dauguma kolegų iš Seimo. „Jau seniai buvo toks užsakymas, tokia frakcijų seniūnų ir Seimo narių mintis, kad reikia parengti panašų įstatymą”, – sakė jis.
Pasirūpinti darbo netekusiais parlamentarais nuspręsta pasidairius po užsienį. „Beveik visoje Europoje veikia parlamentarų apsaugos mechanizmas. Nejaugi mes kitokie ar dirbame blogiau nei kitų šalių parlamentarai?” – stebėjosi socialdemokratas.
Pasak A.Salamakino, kelią tokiam įstatymui atveria ir 2004 metais priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriame kalbama apie darbo netekusių Seimo narių socialinę apsaugą.
Kritikos netrūksta
Po Seimą paskleistas įstatymo projektas jau spėjo sukelti visuomenės pasipiktinimą. Projekto rengėjai sulaukė kaltinimų, kad po metų kadenciją baigsiantys ir Seimo narių mandatus prarasiantys kai kurie parlamentarai bando užsitikrinti sočią ateitį.
Kritikos strėlių projekto rengėjai sulaukė ir iš kai kurių kolegų. Liberalų sąjūdžio (LS) frakcijos Seime seniūnas Petras Auštrevičius atsargiai vertina rengiamą dokumentą. „Nesame iš tų, kurie linkę pritarti tokiems siūlymams. Manau, nereikia skubėti, Lietuvoje yra ir svarbesnių darbų”, – LŽ sakė P.Auštrevičius.
LS lyderio nuomone, priimti tokį įstatymą labiausiai suinteresuoti vyresnio amžiaus kolegos parlamentarai. „Turėdamas galvoje mūsų Seimo narių amžių nenustebčiau, kad dėl šio įstatymo bus greitai apsispręsta”, – įsitikinęs P.Auštrevičius. Politikas taip pat įžvelgė ir buvusių parlamentarų įtaką siekiant priimti abejotiną teisės aktą. „Neatmetu ir buvusių parlamentarų lobizmo, jie išlaikė stiprius ryšius Seime”, – sakė P.Auštrevičius.
Tačiau projekto kūrėjai neigia kaip nors piktnaudžiaujantys savo teisėmis ir bandantys prastumti tik sau naudingą įstatymą. Pasak A.Salamakino, įstatymas bus naudingesnis ne buvusiems ir dabartinės kadencijos parlamentarams, o būsimiems Seimo nariams.
20 mln. litų per metus
Kai kurie politikai baiminasi, kad įteisinus rentų skyrimą buvusiems Seimo nariams atsiras ir piktnaudžiaujančiųjų tokia privilegija. „Kas paneigs, kad atsiradus valstybinėms rentoms, pačiame jėgų žydėjime Seimą paliksiantys parlamentarai dar norės dirbti?” – spėliojo P.Auštrevičius.
Tačiau A.Salamakinas įsitikinęs, kad valstybinėmis rentomis buvę parlamentarai nepradės piktnaudžiauti. Pasak socialdemokrato, projekte numatytos sumos nėra labai didelės ir buvę Seimo nariai iš tokio dydžio rentų negalėtų gyventi.
Seimo LS frakcijos skaičiavimais, šis įstatymas Lietuvos biudžetą kasmet patuštintų keliasdešimčia milijonų litų. „Pirminiais skaičiavimais, rentos per metus atsieitų maždaug 20 mln. litų”, – LŽ sakė P.Auštrevičius.
Tačiau A.Salamakinas tvirtina, kad apskaičiuoti, kiek mokesčių mokėtojams atsieis buvusių parlamentarų išlaikymas, neįmanoma. „To padaryti negalima. Velniai žino, kada baigęs kadenciją įsidarbinsiu, kol nerasiu darbo, gausiu rentą, o kai susirasiu – negausiu”, – aiškino vienas projekto rengėjų.
Palaiko bedarbius kolegas
Įstatymą, išplėsiantį valstybines rentas gaunančių asmenų būrį, palaiko nemažai parlamentarų. Seimo Tėvynės sąjungos (TS) frakcijos seniūnė Irena Degutienė mano, kad darbo netekusiems buvusiems parlamentarams labai sunku susirasti naują darbą, tad jiems turėtų padėti valstybė. „Gyvenimas parodė, kad žmonės, kurie išeina iš politikos, negali įsidarbinti. Jei norime profesionalių, sąžiningų ir gerai dirbančių politikų, reikėtų palaikyti rentos idėją”, – sakė I.Degutienė. Pasak konservatorės, Seime rengiamą projektą greičiausiai palaikys dauguma jos frakcijos kolegų.
Seimo „darbiečiai” buvusiems parlamentarams rentas numatančio įstatymo projekto dar nematė, tad nuomonės apie jį neturi. Seimo Darbo frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys įsitikinęs, kad Lietuvoje reikalingas socialines garantijas darbo netekusiems parlamentarams nustatantis įstatymas. „Tačiau kad ir kaip vertinčiau tokią rentą, į ją nepretenduočiau”, – įsitikinęs K.Daukšys.
Šiuo metu įstatymai valstybines rentas garantuoja kadenciją baigusiems prezidentams ir Nepriklausomybės Akto signatarams, taip pat jų našlėms ir našlaičiams. Prezidento renta siekia pusę prezidento, o signataro – pusę Seimo nario darbo užmokesčio.