Pasilepinti vandens pramogomis bei kitais vandens teikiamais malonumais šaltuoju metų laiku lietuviai iki šiol tebevažiuoja į kaimynines Latviją ir Lenkiją.
Tačiau po kelerių metų bus atvirkščiai – į mūsų šalį pradės plūsti pinigingi latviai ir lenkai, mat šiemet mūsų šalyje prasidėjo akvaparkų statybų bumas. Tikros lenktynės, kuriose varžomasi, kuris miestas pirmas pasistatys vandens atrakcionų parką. Tokius parkus ketinama statyti Vilniuje, Druskininkuose, Panevėžyje.
Vis dėlto neabejotina lyderė šioje srityje – Klaipėdos apskritis. Čia ketinama statyti net tris tokio pobūdžio objektus.
Šią savaitę vyko numatomo Kopgalio pramogų parko detaliojo plano koncepcinių sprendimų viešas svarstymas. Netoli Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo esančioje teritorijoje ketinama statyti pramogų, poilsio bei sveikatingumo kompleksą su uždarais pašildyto Baltijos jūros vandens baseinais. Taip būtų sudarytos sąlygos ir etninėms pirtims, kavinėms įrengti.
Olga Žalienė, Lietuvos jūrų muziejaus direktorė, neatmeta galimybės, kad greta bus statomi ir viešbučiai.
„Juk nevysi poilsiautojų nakvoti į Klaipėdą ar kur nors kitur. Toks ištisus metus veikiantis jūros teikiamų pramogų, poilsio ir sveikatingumo paslaugų centro bei Lietuvos jūrų muziejaus kompleksas neturėtų analogų Rytų Europoje”, – sakė muziejaus vadovė.
Privačių poilsinių nestatys?
Tačiau muziejininkė kategoriškai atmeta prielaidas, kad prisidengus Jūrų muziejaus vėliava Kopgalyje būtų pradėti statyti privatūs namai. Nors tokių kalbų vis dažniau tenka išgirsti. Pikti ir pavydūs liežuviai plaka, kad po gražia Jūrų muziejaus sumanymo skraiste pasislėpę labai pragmatiškų tikslų siekiantys asmenys.
Kad taip gali būti, toli ieškoti nereikia. Juk ir Preiloje iš pradžių ketinta statyti botelį jachtomis keliaujantiems poilsiautojams sustoti, o realiai vyksta privačių poilsinių statybos. Tad kas gali garantuoti, kad pradėjus statyti viešbutį delfinariumo lankytojams, jis galiausiai nevirs privačiais apartamentais? O juk toks kotedžiukas Kopgalyje – prie pat jūros ir pačioje Klaipėdos pašonėje – ne vieno piniguočio svajonė.
Kol kas už lėšas, gautas iš Europos Sąjungos fondų, atliekama galimybių studija, kuri turėtų atsakyti ir į pagrindinį klausimą, ar Kopgalyje statyti tokį objektą būtų tikslinga komerciniu atžvilgiu.
Parką stato ir aludariai
Jūrų muziejaus iniciatyva Kopgalyje pastatyti parką būtų unikali ir sveikintina, jei nieko panašaus Klaipėdos apskrityje nebūtų daroma. Vandens pramogų parko idėją puoselėja ir dar kelios Vakarų Lietuvos bendrovės, įsikūrusios geografiniu požiūriu patogesnėse vietose.
Arčiausiai šios idėjos įgyvendinimo yra greta Palangos, Žibininkų kaime, įsikūrusi Juozo alaus daryklą ir turizmo kompleksą valdanti bendrovė „Žibosa”.
„Numatome dideles statybas – šalia esamo turizmo komplekso, kitoje kelio pusėje, statysime vandens atrakcionų parką, sveikatingumo kompleksą, viešbutį”, – sako „Žibosos” direktorė Rada Matulevičienė.
Pasak jos, investicijos į naują turizmo kompleksą sudarytų 20 mln. litų. Bendrovė tikisi ES struktūrinių fondų paramos, kurios dydis siektų 50 proc. projekto vertės. Sėkmės atveju statybos būtų pradėtos jau 2006 metais.
Tačiau net jei ir nesulauktų ES fondų paramos, vandens atrakcionų parką Rada Matulevičienė vis tiek pasiryžusi statyti. „Mėgintume gauti kreditą iš Lietuvos bankų. Bet kokia kaina šį projektą įgyvendinsime”, – pasiryžusi verslininkė.
Didžiausias trūkumas – keltas
Kol kas ir be išsamios studijos aišku, kad pastarasis aludarių projektas komerciniu atžvilgiu yra perspektyvesnis nei Jūrų muziejaus. Juozo alaus bravoras nuo pat veiklos pradžios sulaukia didelio klientų antplūdžio, tad potencialių vandens parko lankytojų čia taip pat netrūks.
Tiesa, ir Jūrų muziejus – lankomiausias muziejus Lietuvoje, tačiau įrengus vandens atrakcionus greta Palangos, norinčiųjų pramogauti Kopgalyje rasis mažiau. Be to, į Žibininkus nereikės keltis keltu. O juk mokėti papildomus 32 litus už persikėlimą per Kuršių marias – pats didžiausias Jūrų muziejaus puoselėjamos idėjos minusas.
Butai vietoje baseinų?
Dar vienas vandens atrakcionų parkas buvo pradėtas ir nebaigtas statyti Klaipėdos rajone, greta Pajūrio regioninio parko, Zeigių kaime.
Čia planuota pastatyti ne tik vandens atrakcionų parką, bet visą šeimyniniam poilsiui skirtą pramogų kompleksą. Pagal statytojų planus, čia turėjo būti keli viešbučiai, golfo mokykla, amfiteatras, sporto aikštelės.
Tačiau šioje vietoje turėjusio iškilti pramogų komplekso statybos sustojo. Nors statybų darbus atliekančios Palangos bendrovės vadovas tikina, kad idėjos pastatyti vandens atrakcionų parką neatsisako, tačiau paslapčia dairomasi investuotojo, kuris įsigytų ši objektą ir sutiktų užbaigti statybas. Kol kas neatsiranda drąsuolio, norinčio tęsti pradėtas akvaparko statybas. Tačiau norinčiųjų iškilusius pastatus rekonstruoti į privačius apartamentus – tikrai yra.
Kodėl rajono meras snaudžia?
Šioje Zeigių situacijoje toliaregiškai atrodytų Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos iniciatyva pajudinti parko statybas iš mirties taško. Kodėl Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius (negi įtarsi jį turintį slaptų kėslų?) suinteresuotas pramogų komplekso Kopgalyje statybomis? Todėl, kad jis žino, jog prasidėjusios statybos – tai lėšos miesto biudžetui bei papildomi balai jam, kaip politikui. Todėl ir reklamuoja šią idėja įvairiose instancijose, imasi tarpininko vaidmens sprendžiant kilusius konfliktus ir pan.
Panašios paskatos vedė ir buvusį Klaipėdos vadovą Alfonsą Žalį statant tą patį Jūrų muziejų, ir premjerą Algirdą Brazauską, užsimojusį atstatyti Valdovų rūmus.
O juk rajono meras Vaclovas Dačkauskas taip pat turėtų būti suinteresuotas, kad jo vadovaujamos Savivaldybės teritorijoje atsirastų didžiulis turistų traukos objektas. Tai būtų sykiu ir paminklas ateities kartoms, liudijantis jo nuopelnus bendruomenei.
Mindaugas Milinis
„Vakarų ekspresas”