Maskva trečiadienį perspėjo JAV prezidentą George’ą W.Bushą (Džordžą V.Bušą), kad jis nenaudotų susirūpinimo dėl demokratijos Rusijoje kaip preteksto kišimuisi į jos vidaus politiką, kuris yra nepageidaujamas.
„Nesutiktume su susirūpinimu dėl vadinamojo demokratijos sumažėjimo”, – žurnalistams Vokietijoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Nelauktume jokių JAV ketinimų kištis į Rusijos rinkimus. Laikome tai Rusijos vidaus reikalu”, – pridūrė jis.
G.W.Bushas Vokietijoje, Didžiojo aštuoneto (G-8) viršūnių susitikimo užkulisiuose turi susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dvišalėms deryboms ir leido suprasti, jog užsimins apie susirūpinimą tuo, kad V.Putinas varžo demokratines laisves.
Vašingtonas kartu su Europos Sąjungos (ES) vyriausybėmis sako, kad V.Putinas pakenkė demokratijai centralizuodamas valdžią ir suvaržydamas opoziciją.
Kritikai primena regionų gubernatorių tiesioginių rinkimų panaikinimą, griežtus naujus įstatymus, kuriais suvaržomas nevyriausybinių organizacijų finansavimas iš užsienio, ir dažnus draudimus Kremliaus oponentams rengti protesto akcijas.
„Žinoma, nesame ideali šalis visose (srityse), ir mūsų demokratija nėra ideali, – sakė D.Peskovas. – Esame pasirengę išklausyti kritiką, … bet tuo pačiu metu jaučiame, jog turime teisę tikėtis, kad mūsų partneriai klausysis mūsų susirūpinimo … Mūsų šalis taip pat dėl daug ko susirūpinusi.
V.Putinas anksčiau kritiką dėl demokratijos Rusijoje atremdavo atkreipdamas dėmesį į problemas kitose šalyse, įskaitant Gvantaname laikomų kalinių padėtį ir griežtas priemones prieš riaušes keliančius protestuotojus Europoje.
Kremlius labai jautriai reaguoja į įsikišimo iš užsienio galimybę, iš dalies dėl to, kad netrukus Rusijoje vyks dveji svarbūs rinkimai: parlamento rinkimai gruodį ir prezidento rinkimai kovą, per kuriuos turi būti išrinktas žmogus, pakeisiantis V.Putiną.
Pagal Rusijos konstituciją, V.Putinas kitais metais, kai baigsis jo antroji ir paskutinė kadencija, turi pasitraukti iš valdžios.