Paskolų pančiai gydytojus rezidentus verstų išvykti

Atvirame laiške prezidentui, Seimui ir Sveikatos apsaugos ministerijai Jungtinėje Karalystėje dirbantys lietuvių gydytojai stebisi mūsų šalyje svarstomais siūlymais imant lengvatines paskolas priversti rezidentus mokėti už studijas. Sveikatos valdininkai teigia, kad paskolų sistema pristabdytų jaunų specialistų emigraciją, tačiau patys rezidentai laikosi priešingos nuomonės.

„Pastaruoju metu aktyviai stebime, kaip Lietuvoje sprendžiamas gydytojų rezidentų statuso klausimas. Šiuo metu Seime aktyviai svarstomas siūlymas palikti tik nedidelę dalį valstybės išlaikomų rezidentūros vietų, o daugumą rezidentų priversti mokėti už studijas, suteikiant jiems „lengvatines paskolas”. Pasirinkus tokį kelią, būtų sukurtas beveik niekur neegzistuojantis gydytojų specialistų ugdymo modelis, pagal kurį valstybė stengtųsi kuo mažiau investuoti į specialistų rengimą, be to, jaunas žmogus būtų susaistytas finansinių įsipareigojimų”, – rašoma Jungtinėje Karalystėje dirbančių gydytojų laiške.

Nesilaiko Europos rekomendacijų.

Laiško autorių nuomone, siūloma sistema būtų ydinga pirmiausia dėl to, kad toks modelis iš esmės prieštarautų Europos medicinos specialistų sąjungos rekomendacijoms, kurias rengė ir tvirtino visų Europos Sąjungos (ES) šalių, išskyrus Lietuvą, atstovai. Be to, rezidentai jau yra gydytojai, baigę net 7 metų medicinos studijų ir gydomojo darbo praktikos programą. Tokios trukmės studijos ir taip daug ilgesnės nei kitų sričių specialistų, tačiau apie tai esą neretai pamirštama. Be to, dirbdami universitetinėse ligoninėse rezidentai jau atlieka realų darbą sveikatos apsaugos sistemoje. Tačiau į jiems tenkantį didžiulį kasdienio ir naktinio darbo krūvį neatsižvelgiama ir nesumokama iš sveikatos apsaugos biudžeto. Pasak laiško autorių, Vakarų Europos valstybėse, JAV, Kanadoje, Australijoje ir kitur neabejojama, kad gydytojų rezidentų darbu sukurta ekonominė vertė yra nepalyginti didesnė, nei tuo pat metu vykstančio mokymo proceso išlaidos, tad reikalavimas mokėti už rezidentūrą šiuo atveju būtų tiesiog negirdėtas akibrokštas.

Tokia situacija prieštarautų Europos bendrijų tarybos direktyvai, kurioje dieninės medicinos specialistų studijos prilygintos darbui, už kurį turi būti mokamas atitinkamas atlygis.

Jungtinės Karalystės gydytojai mano, kad Lietuvoje ėmus taikyti tokį gydytojų rezidentų ugdymo modelį jų emigracija dar labiau padidės, medicinos studentai mieliau rinksis rezidentūros programas užsienio valstybėse, kur gaus normalų atlygį ir jiems nereikės mokėti už mokslą. Tie, kas vis dėlto prisiims tokią finansinę naštą ir baigs rezidentūros programą Lietuvoje, taip pat bus suinteresuoti dirbti ten, kur mokamas didesnis atlygis, nes taip galės daug greičiau grąžinti studijų kreditus.

„Šiandien tereikia vieno sprendimo – jauni specialistai turi būti prilyginti visateisiams sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams. Taip bus pripažintas ir įvertintas jų atliekamas darbas, išnyks klaidinga nuostata, esą rezidentūros studijos finansuojamos iš valstybės malonės. Tobulinant medicinos specialistų rengimą reikia žvelgti ne į šiandienos politinę ar ekonominę situaciją, bet lygiuotis į geriausią medicinos specialistų rengimo patirtį. Tinkamas kvalifikuotų sveikatos apsaugos specialistų ugdymas yra ilgalaikė šalies investicija. Tuo metu trumparegiški ir nepamatuoti sprendimai ateityje labai skaudžiai atsilieps mums ir mūsų vaikams”, – rašoma gydytojų laiške.

Lietuvoje – skolos, užsienyje – namas

Jungtinėje Karalystėje veikianti rezidentūros sistema vertinama kaip viena geriausių praktiniu požiūriu. Vienas minėto laiško autorių, Jungtinėje Karalystėje dirbantis kardiologas Audrius Šimaitis LŽ pasakojo, kad šioje šalyje Medicinos fakultetą baigęs bei jaunesniuoju rezidentu pradėjęs dirbti žmogus jau pirmais metais gauna iš valstybės kišenės mokamą atlyginimą, viršijantį atlyginimo vidurkį šalyje. Kiekvienais metais ši suma didėja. Vidurinės pakopos rezidentas jau uždirba apie 1,5 vidutinio Anglijos atlyginimo dydžio algą, o specialisto rezidento atlygis siekia apie 70 proc. gydytojo atlyginimo. Ši suma kartais net 2,5-3 kartus viršija Anglijos vidurkį.

„Ir Lietuvoje baigęs mokslus žmogus iš esmės jau yra realiai dirbantis asmuo. Daugelyje šalių jis laikomas gydytoju, ne studentu. Tad kalbėti apie mokamą rezidentūrą iš principo neteisinga, – sakė A.Šimaitis. – Dabar, kai stojantys į rezidentūrą lietuviai vienodomis sąlygomis konkuruoja su Anglijos piliečiais, atsiras tikrai nemažai norinčiųjų tęsti šias studijas svetur, – juk įvedus mokamą mokslą Lietuvos ir Europos sąlygos dar labiau skirsis. Rezidentūrą Lietuvoje baigę jauni medikai daugeliui metų užsikrautų skolų už studijas naštą, o dirbdami Anglijoje galėtų pasiimti paskolą ir nusipirkti namą. Tad mokamo mokslo įvedimas taps didžiule paskata imtis visų priemonių, kaip nelikti Lietuvoje.”

Didžiojoje Britanijoje įsitvirtinęs medikas mano, kad Lietuvoje apskirtai per mažai dėmesio skiriama gydytojams rengti, o tai yra esminė sveikatos sistemos reformos dalis. A.Šimaitis stebėjosi, kad Lietuva yra vienintelė šalis, nesanti Europos medicinos specialistų asociacijos (UEMS), vienos pagrindinių gydytojų rengimo sistemų formuotojos, narė.

Medikas apgailestavo, kad Lietuvos medicinos visuomenė neturi ir neišreiškia bendros nuomonės dėl specialistų rengimo. „Rimtų viešų diskusijų nevyksta, nes Lietuvoje nėra visus specialistus vienijančios organizacijos, todėl sprendimai priimami remiantis kelių asmenų nuomone, tad neatitinka lūkesčių”, – teigė pašnekovas.

Užsimoka už darbą?

Šiuo metu Lietuvoje kaip tik planuojama įkurti rezidentus vienijančią organizaciją. Mūsų šalyje rezidentų yra šiek tiek daugiau nei 1000. Siūlymai mokėti už studijas imant lengvatines paskolas jiems, žinoma, nepriimtini. „Mūsų nuomone, tai net nediskutuotina”, – sakė vidaus ligų gydytojas rezidentas Jonas Korsakas. Anot jo, problema sprendžiama visiškai netinkamai. „Svarbiausios bėdos yra darbo santykių, o kartu ir socialinių garantijų nebuvimas, rezidentūros kokybės problemos ir tai, kad Lietuva nepaiso ES rekomendacijų dėl rezidentūros. Socialinių klausimų sprendimas turi būti iškeltas į pirmąją vietą. Motyvacijos didinimas ir rezidentūros bazės pasirinkimo liberalizavimas išspręstų mūsų problemą kur kas efektyviau, nei siūlomos paskolų sistemos ir kiti mechanizmai, – teigė gydytojas. – Mes ne prieš savanoriškas lengvatines paskolas, už kurias garantuotų valstybė, bet jos turėtų būti visiškai nesusietos su mokėjimu už tai, kad atliekame rezidentūrą. Rezidentūra yra darbas, o patiems mokėti už savo darbą yra mažų mažiausiai kvaila”.

Vargana stipendija

Minėtos problemos kyla dėl to, kad pagal Aukštojo mokslo įstatymą rezidentūra priskiriama trečios pakopos studijoms. Ši sistema anksčiau Lietuvoje neegzistavo, buvo pasiskolinta iš Europos, LŽ pašnekovų teigimu, jau iš pat pradžių buvo padaryta didelė klaida rezidentus įdarbinus universitete, o ne sveikatos priežiūros įstaigoje. Kilus rezidentų nepasitenkinimui socialiniais bei ekonominiais klausimais valstybė atlyginimą pavertė stipendija. Rezidentai tapo studentais, šiek tiek padaugėjo jų gaunamų pinigų, bet išnyko socialinės garantijos – problema liko neišspręsta. Tad rezidentai vėl kelia klausimą dėl normalių darbo sutarčių, juo labiau kad ir ES direktyva reglamentuoja, jog jie turėtų būti įdarbinti pagal darbo sutartis įstaigose, kur atlieka praktiką. „Norime, kad rezidentūra nebebūtų aukštojo mokslo sistemos dalis arba ji turėtų būti reglamentuota kaip atskira studijų forma, numatanti privalomus darbo santykius”, – sakė J.Korsakas.

Šiuo metu rezidentų gaunamos vadinamosios valstybės pašalpos, arba stipendijos, dydis – 884 litai, bet tai ne atlyginimas, nuo šios sumos nemokami jokie mokesčiai, tad jauni medikai neturi socialinio draudimo, būsimos mamos negauna nėštumo ar motinystės pašalpos, ligos atveju dirbantys žmonės prilyginami studentams, nekaupiamos pensijos.

„Mūsų apklausos rodo, kad jau dabar dėl nepasitenkinimo socialinėmis sąlygomis nemažai rezidentų apsisprendę išvykti ir rinktis rezidentūrą kitose ES šalyse, nes ši procedūra dabar nesudėtinga. Jei žmonės bus priversti imti paskolas, emigracija tikrai didės”, – teigė J.Korsakas.

Tikisi suvaržyti emigraciją

Kartu su įvairių sveikatos priežiūros įstatymų paketu rezidentūros modelį svarstanti Seimo darbo grupė darbą numačiusi baigti iki liepos 1 dienos. Paprašytas pakomentuoti siūlymus dėl paskolų rezidentams, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sekretorius Haroldas Baubinas teigė, jog šios sistemos įvedimas svarstomas siekiant sudaryti sąlygas, kad jauni specialistai liktų Lietuvoje. Žinia, rajonų ligoninės nuolat skundžiasi jaunų specialistų trūkumu, tebestudijuojantys medikai jau planuoja savo ateitį svetur, o valstybė baksnojama dėl vėjais paleistų lėšų specialistams rengti. „Tą ratą norėtume nutraukti”, – sakė H.Baubinas.

Anot jo, Lietuvoje likusiam jaunam medikui darbdavys galėtų padėti sumokėti paskolą, o išvykusiajam tektų ją sumokėti visą. „Jeigu matysime, kad šios priemonės neveiksmingos, net gali tekti siekti tarpvalstybinių susitarimų, kad priimanti medikus šalis padengtų jo rengimo išlaidas. Juk, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės sveikatos strategijoje tiesiai šviesiai įrašyta, jog reikėtų kompensuoti savų specialistų trūkumą atvykstančiaisiais”, – sakė SAM sekretorius.

Anot jo, ministerija pritaria rezidento statuso keitimui. Atsižvelgiant į vakarietišką patirtį jis galėtų būti dvejopas: tik pradėjusiųjų dirbti ir jau bebaigiančiųjų rezidentūrą. Rezidentai būtų įdarbinami, gautų ne stipendiją, o algą. Rezidentai pageidauja 70 proc. vidutinio gydytojo atlyginimo dydžio algos. „Tačiau svarbiausia – ne šio minimumo nustatymas, o konkurencijos tarp gydymo įstaigų padidinimas. Kad jauni specialistai pasijustų laukiami bei vertinami, jiems būtų siūlomos geresnės darbo sąlygos”, – sakė H.Baubinas. Todėl esą galvojama ir apie rezidentūros bazių išplėtimą: jomis galėtų būti ne tik didžiųjų miestų universitetinės, bet ir apskričių ligoninės.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.