Lietuvai derantis su Europos Komisija, labiausiai aplinką teršiančios šalies bendrovės siekia išsireikalauti daugiau nemokamų leidimų teršti atmosferą anglies dvideginiu kitų bendrovių sąskaita.
Tokius priekaištus trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje išsakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas. Pasak jo, kelia susirūpinimą šalies pramonės įmonių, neskiriančių investicijų aplinkos taršos mažinimui, bandymai diskredituoti šalyje veikiančią aplinkosaugos sistemą.
Europos Komisijai (EK) planuojant kone dvigubai sumažinti apyvartinių taršos leidimų (ATL) skaičių Lietuvos pramonės ir energetikos įmonėms, dauguma jų 2008-2012 metais susidurs su ATL trūkumu. Prognozuojama, kad į taršos mažinimą neinvestuojančios Lietuvos įmonės trūkstamiems ATL įsigyti rinkoje vidutiniškai turės išleisti apie 150-250 mln. eurų per metus.
„EK apribojus ATL kiekį šalies įmonėms, labai svarbus teisingas ir skaidrus jų paskirstymas pagal vienodus principus visoms įmonėms. Pagrindinis ATL sistemos tikslas – skatinti ekologišką gamybą, o išskirtinės sąlygos didžiausiems teršėjams leistų jiems ir toliau numoti ranka į aplinkos taršos mažinimą”, – sakė LŠTA prezidentas V. Stasiūnas.
Pirmiausiai tai liečia įmonę „Akmenės cementas”, kuri teigia, kad negavus pakankamai ATL kvotos gali gerokai pabrangti cementas, o tuomet savo ruožtu – ir būsto statybos.
Nacionalinio ATL paskirstymo plano projekte numatoma, kad ATL yra suteikiami atsižvelgiant ne į faktinę taršą, bet į gamybos apimtis. Tai reiškia, kad dvi vienodos įmonės, deginančios skirtingas kuro rūšis ir skirtingai teršiančios aplinką, gauna vienodą apyvartinių taršos leidimų kiekį.
„Įgyvendinus teršėjų siūlymus ir jau investavusioms į aplinkos taršos mažinimą įmonėms skyrus mažesnį ATL kiekį, neišvengiamai išaugtų centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvos rajonuose”, – teigė V. Stasiūnas.
Pasak LŠTA prezidento, įmonės, vien 2003-2006 m. į taršos mažinimą jau investavusios daugiau nei 700 mln. litų, būtų apgautos, o jų investicijos neatsipirktų per anksčiau planuotą laikotarpį, todėl tektų didinti šilumos kainą vartotojams. Prognozuojama, kad jos maždaug išaugtų apie 10 proc.
LŠTA siūlo teršėjams energiją, kuri šiuo metu naudojama gauti leidimams aplinkos taršai, skirti jos mažinimui. „Lietuvos šilumos tiekėjai jau ne vienus metus aktyviai investuoja į aplinkos taršą mažinančius įrenginius, todėl galėtų tapti teršėjų konsultantais šiuo klausimu”, – teigė V. Stasiūnas. Per paskutinius ketverius metus šilumos tiekimo įmonės į atmosferą išmetamų teršalų kiekį sumažino apie 30 procentų.
Šilumos tiekėjai ekologišką šilumos energijos gamybą užtikrina diegdami katilinėse modernius filtrus ir degiklius bei investuodami į biokuru kūrenamų katilinių statybas. Deginant vietinį kurą aplinka neteršiama anglies dvideginiu.
Šiuo metu šalyje jau veikia per 200 biokurą deginančių katilinių, kuriose 2006 metais buvo pagaminta 14 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos energijos. Plėtojant Lietuvos centralizuoto šildymo sistemą, vietiniu kuru kūrenamose katilinėse 2007 metais numatoma pagaminta 17 procentų, o 2020 metais – daugiau kaip 23 procentus šilumos energijos.
„Šilumos tiekimo įmonių investicijos į biokuro įrenginius leidžia Lietuvai vadintis biokuro gamybos ir vartojimo lydere Rytų Europos regione”, – teigė V. Stasiūnas. Anot jo, biokuro rinkos plėtra naudinga ne tik atmosferai, bet ir Lietuvos ekonomikai – kuriamos naujos darbo vietos šalies regionuose ir mažinama Lietuvos priklausomybė nuo iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų.