Politinės partijos su gyventojų asmens duomenimis elgiasi kaip panorėjusios

Lietuvos politinės partijos su šalies gyventojų asmens duomenimis elgiasi kaip panorėjusios.
Tai parodė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) kelis mėnesius vykdytas politinių partijų tikrinimas.

Inspekcija tikrino 8 partijas, turinčias teisę gauti bendruosius rinkėjų sąrašus, kuriuose yra pateikti išsamūs gyventojų asmens duomenys – vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta.

Kaip BNS informavo VDAI, prevencinis tikrinimas buvo pradėtas reaguojant į gyventojų skundus, kurie pasipylė gyventojams gavus individualizuotus agitacinius laiškus rinkimų į savivaldybių tarybas metu. Gyventojai buvo sunerimę, ar teisėtai partijos gavo jų asmens duomenis ir, ar tie duomenys tinkamai tvarkomi.

VDAI atstovas šių partijų BNS konkrečiai neįvardijo.

Tyrimo metu nustatyta, kad teise gauti bendruosius rinkėjų sąrašus pasinaudojo 6 politinės partijos, o iš jų tik vienoje nebuvo nustatyta Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimų.

Likusiose 5-iose partijose nebuvo dokumento, nustatančio organizacines ir technines priemones, skirtas apsaugoti asmens duomenis nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo ar atskleidimo.

Taip pat nebuvo užtikrinta, kad asmens duomenis tvarkytų tik įgalioti asmenys, kurie būtų supažindinti su pareiga saugoti asmens duomenų paslaptį.

Beveik visos partijos, gavusios rinkėjų sąrašus, jais pasinaudojo individualizuotų agitacinių laiškų siuntimui.

Apibendrintą informaciją inspekcija artimiausiu metu ketina pateikti partijoms ir Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).

Ekspertų nuomone, minėtasis tyrimas parodė, jog gyventojų duomenis partijos galėjo naudoti ne tik rinkimų agitacijai, bet ir nutekinti suinteresuotiems asmenims.

Minėtoji ekspertų nuomonė jau buvo pasitvirtinusi prieš kelerius metus, kai teismas administracinėmis baudomis nubaudė kelių partijų atstovus, specialiai tekinusius duomenis.

Seimo Informacinės visuomenės ir plėtros komitetas (IVPK), kurio kompetencijoje yra gyventojų duomenų apsauga, apie vykdytą prevencinį tyrimą nėt negirdėjo.

„Nieko negirdėjau, kokį tyrimą vykdo inspekcija, būtų šaunu sužinoti, todėl dabar komentuoti nieko negaliu”, – BNS sakė IVPK pirmininkas Rimantas Remeika.

Apie minėtąjį tyrimą nežinojo ir dar keliolika BNS kalbintų Seimo narių.

Tuo tarpu, kai partijos su gyventojų duomenimis elgiasi kaip panorėjusios, jų atstovai Seime registruoja įstatymus, kurie griežtina gyventojų duomenų apsaugos tvarką.

Vienam iš tokių įstatymų Seimas po pateikimo yra pritaręs. Pagal jį, paslaugas teikiančios įmonės privalės gyventojams siunčiamus pranešimus apie jiems suteiktas paslaugas pateikti vokuose, kad pašaliniai asmenys negalėtų susipažinti su ten esančia informacija ir asmens duomenimis.

Parlamentarų teigimu, kai kurios įmonės sąskaitas už suteiktas komunalines ir kitas paslaugas pateikia atviru tekstu – sąskaitos yra tiesiog įmetamos į gyventojų pašto dėžutes, todėl suinteresuoti asmenys gali sužinoti gyventojų asmens duomenis.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.