Turistinis traukinukas „Čepkelių ekspresas” linksmą būrį iškylautojų atpūškuoja į Marcinkonių stotelę.
Iš čia autobusai juos nuveža į Čepkelių gamtinį rezervatą Dzūkijos nacionaliniame parke. Jau keleri metai Čepkelių gamtinis rezervatas atviras lankytojams. „Geriausia iš anksto paskambinti rezervato direkcijai ir susitarti dėl viešnagės”, – aiškino mūsų būrį pasitikęs Čepkelių gamtinio rezervato darbuotojas geografas Gintautas Kibirkštis. Jo lydimi užkopėme į apžvalgos bokštą, paskui pasukome specialiu 1,5 km taku į pelkę.
„Čepkelių pelkynas iš rytų į vakarus driekiasi 12 km, o iš šiaurės į pietus – 7 km. Jis pradėjo formuotis prieš 10 tūkst. metų. Kur dabar raistas, kadaise tirpstant ledynams tyvuliavo didelis ežeras su smėlio kopų krantais”, – pasakojo geografas. Pasak jo, aukščiausia žemyninė kopa – 16 metrų. Dabar žemyninės kopos apaugusios pušimis, kerpėmis ir samanomis. Vos vienur kitur vėjas pusto atvirą smėlį. Čepkelių raisto kraštovaizdį paįvairina apie 80 mišku apaugusių salų, kur vaikus veda vilkės, rytinėje dalyje telkšo 21 ežeras. Šių vietų augmenija ir gyvūnija labai įvairi. Čia peri 182 rūšys paukščių (32 jų – retos), veisiasi daugiau kaip 2 tūkst. rūšių vabzdžių (28 rūšys retos). Čepkelių gamtiniame rezervate lizdus krauna reti paukščiai – didžiosios kuolingos, tikučiai, dirviniai sėjikai, kurtiniai, stulgiai, tetervinai, gervės, ereliai žuvininkai, juodieji gandrai. Pievose žydi laukinės orchidėjos, kalninės arnikos, penkialapiai dobilai – iš viso randama 624 pavadinimų augalų, iš jų 43 yra reti, saugomi.
Nuo seno Čepkelių raistas garsėja gausybe uogienojų: mėlynės, spanguolės, bruknės – ilgus amžius maitino vietos dzūkus. Iš raisto spanguolių, mėlynių pridėję vyšnių „Vilniaus degtinės” specialistai sukūrė „Čepkelių” trauktinės receptą, kuris buvo pripažintas išradimu. Šį receptą toliau tobulinant gaminami net kelių pavadinimų gėrimai.
Tundrą primenantis kraštovaizdis, savita augmenija, senas tradicijas, amatus ir papročius išsaugoję vietos žmonės į Dzūkijos nacionalinį parką ir Čepkelių gamtinį rezervatą sutraukia kasmet vis daugiau lankytojų. Vien tik šiemet čia jau būta daugiau kaip pusė tūkstančio lankytojų. Pernai turėdami pažintinių ir mokomųjų tikslų čia lankėsi per 2 tūkst. lankytojų – suaugusiųjų ir moksleivių. Kasmet daugėja užsienio turistų – britų, čekų, danų, lenkų, amerikiečių, olandų, prancūzų, švedų, vokiečių, vengrų, šveicarų… Lankytojams įrengti informaciniai stendai, nauja ekspozicija. „Kadangi šiaip lankytojus lydime, ekologinis švietimas mokomajame take žalos aplinkai nedaro”, – sakė G.Kibirkštis. Pasak jo, daugėja grupių, bet mažėja pavienių uogautojų. Vadinasi, žmonės nedrumsčia natūralaus rezervato gyvūnų gyvenimo. Kita vertus, vietos žmonėms mažiau reikia šieno, todėl jau tenka specialiai organizuoti raisto pievų šienavimą, kad jos neužželtų menkaverčiais krūmais, kad ateinančioms kartoms būtų išsaugotas šis unikalus gamtos kampelis.