Daugelis Lietuvos gyventojų neplanuoja asmeninio biudžeto

Nepaisant to, kad Lietuvos gyventojai materialinę gerovę vertina labiau nei išsilavinimą, draugus ar laisvalaikį, daugelis jų vis dar neplanuoja asmeninių finansų, o pinigus leidžia spontaniškai, pagal poreikį – atskleidė Parex banko inicijuotas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonių tyrimas, kurį atliko rinkos analizės bei tyrimų grupė „Rait“.
„Per metus vartojimo kreditų Lietuvoje išduota 2,1 karto daugiau nei pernai, būsto paskolos išaugo daugiau nei 77 proc., todėl rinkoje netyla diskusijos, ar lietuviai realiai vertina savo finansines galimybes. Šeimos biudžeto planavimo tendencijos ateityje gali ženkliai įtakoti ne tik kreditų portfelio plėtrą ar jo riziką, bet ir vidaus vartojimą“, – sako Igoris Ryklys, Parex banko Valdybos narys.

Parex banko inicijuotas tyrimas atskleidė, kad šiuo metu tik 18 proc. Lietuvos gyventojų tiksliai planuoja biudžetą – t.y. kiekvieną mėnesį žino, kiek pinigų ir kam išleis, ir to laikosi. Anot I.Ryklio, Lietuvos gyventojams dar trūksta ne tik planavimo įgūdžių, bet ir finansinės drausmės, nes apie 22 proc. jų stengiasi planuoti biudžetą, tačiau nesėkmingai: išleidžiama daugiau arba ne tiems poreikiams, kaip buvo numatyta.

Beveik pusė – 41 proc. – Lietuvos gyventojų biudžeto neplanuoja, o pinigus leidžia spontaniškai: pagal poreikį. Dar 19 proc. šalies gyventojų planuoja tik svarbiausius ar brangiausius pirkinius. „Daugelis lietuvių biudžeto neplanuoja, todėl sparčiai populiarės kreditinės kortelės – galimybė pasiskolinti „čia ir dabar“ netikėtai pritrūkus pinigų“, – prognozuoja Parex banko Valdybos narys. Biudžetą atidžiau planuoja jaunesni gyventojai ir tie, kurie gauna aukščiausias pajamas.

„Siekiant materialinės gerovės, patariame finansus tvarkyti atsakingiau: tik nuolat planuojant ir kontroliuojant biudžetą galima pamatyti, kur netikėtai „ištirpo“ dalis algos ir taip atrasti papildomų galimybių sutaupyti, investuoti ar, pavyzdžiui, daugiau lėšų skirti laisvalaikiui bei kelionėms“, – rekomenduoja Jurgita Tučaitė, Parex banko Finansų tarnybos direktorė. Ji pataria kiekvieną savaitę atidžiai suskaičiuoti kiek pinigų ir kokioms reikmėms išleista, paskirstyti finansinius srautus vengiant „trijų dienų iki atlyginimo sindromo“.

Analizuojant tyrimo duomenis, ryškėja tendencija, kad moterys atidžiau nei vyrai tvarko asmeninius finansus bei planuoja biudžetą. „Moterys geriau nei vyrai žino, kiek pinigų skiria transportui, kiek būstui išlaikyti, drabužiams ir avalynei įsigyti, kiek išleidžia maistui bei laisvalaikiui“, – tyrimo duomenis komentuoja Parex banko Finansų tarnybos direktorė.

Tyrimas atskleidžia, kad tiksliausiai įvertinamos išlaidos būstui išlaikyti, jas gali įvardinti 78 proc. gyventojų (72 proc. vyrų bei 84 proc. moterų). Mažiausiai apskaitomos lėšos, skiriamos maistui (jas žino 51 proc. gyventojų; 57 proc. moterų ir 44 proc. vyrų) bei laisvalaikiui (44 proc. gyventojų; 49 proc. vyrų bei 39 proc. moterų).

„Tyrimo duomenys rodo, kad šeimos piniginė Lietuvoje – moterų rankose, nors tiesiai paklausus dažniausiai tvirtinama, kad partneriai šeimos biudžetą planuoja bei kontroliuoja kartu“, – sako J.Tučaitė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.