Panevėžio aeroklubo pardavimo reikalai nuo kalbų pamažu pereina prie veiksmų.
Panevėžio apskrities viršininko administracija kreipėsi į Turto banką, kad šis išnagrinėtų galimybę parduoti aeroklubo pastatus su prie jų suformuotu žemės sklypu. Kaip vieną iš realiausių variantų, kur galėtų persikelti žemės savininkų iš Stetiškių stumiami pilotai, apskrities valdžia mato tik pernai savininkus pakeitusį Įstros aerodromą. Tačiau aeroklubo vadovybė kratosi jiems brukamo pirkinio ir viliasi, jog už parduotą turtą gauti pinigai bus panaudoti naujo oro uosto statybai.
Apskrities viršininkė Gema Umbrasienė tikisi, jog kreipimasis į Turto banką pajudins aeroklubo iškeldinimo procesą iš mirties taško.
„Pagaliau radome mechanizmą, iš kur būtų galima gauti lėšų finansiniam pagrindui”, – dienraščiui „Sekundė” teigė viršininkė.
Vis dėlto ji pripažino, kad netgi jei Turto bankas pritars apskrities pasiūlymui, pardavus aeroklubo turtą neužtektų pinigų ne tik naujam oro uostui statyti, bet ir pirkti iš privatininkų kone perpus mažesnį nei dabartinis Stetiškiuose. Kitos dalies pinigų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų arba privačių rėmėjų.
Anot G. Umbrasienės, Panevėžio aeroklubo Taryba buvo pateikusi penkis variantus, kur galėtų įsikurti naujasis oro uostas. Viršininkės nuomone, realiausias iš jų – aeroklubą įkurdinti Įstros aerodrome, šį perpirkus iš privačių savininkų – bendrovės Įstros aviaparko, valdomo penkių panevėžiečių, tarp jų – aistringo piloto miesto Tarybos nario liberalcentristo Ramūno Vyžinto. Naujieji akcininkai aerodromą tik praėjusių metų rudenį įsigijo iš skandalingai pagarsėjusio Rolando Pakso rėmėjo Jurijaus Borisovo.
Viršininkės teigimu, kad Įstros aerodromas yra tinkamiausias Panevėžio aeroklubui, pripažino ir jo taryba. Anot jos, su Įstros aerodromą į savo rankas perėmusiais privatininkais jau buvo kalbėtasi dėl perpirkimo ir netgi užsiminta apie kainą. Anot G.Umbrasienės, toks variantas būtų gerokai pigesnis nei naujo oro uosto statybos, preliminariais skaičiavimais atsieisiančios apie 9,6 milijono litų.
Kodėl Įstros aerodromo nesuskubta įsigyti dar prieš metus, kai kaina, tikėtina, būtų buvusi gerokai mažesnė nei dabar, viršininkės teigimu, priežasčių reikia ieškoti Krašto apsaugos ministerijoje. Neva tuomet dar buvo tikimasi, kad Panevėžio aeroklubui vietos atsiras Pajuostyje, tačiau situacija pasikeitė pasikeitus ministrams.
„Bet neįsivaizduoju, kad būtume spėję, net jei ir anksčiau būtume sužinoję, kad kariškiai neįsileis. Tai – labai ilga procedūra”, – aiškino G.Umbrasienė. Anot jos, į Pajuostį neįsileido kariškiai – jie iškėlė specialias sąlygas, kurios reiškė, kad visuomenė realiai negalėtų laisvai lankytis aeroklube.
Be persikėlimo į Įstros aerodromą, Panevėžio aeroklubas buvo siūlęs apsvarstyti galimybes įrengti oro uostą netoli Gustonių arba už Bistrampolio dvaro, arba statyti visiškai naują oro uostą.
„Gustonyse ir už Bistrampolio dvaro buvę pakilimo takai jau suirę ir juos rekonstruoti reikėtų nemenkų lėšų, be to, neaišku, ar ir ten esanti žemė nėra privati nuosavybė. Tiesa, kadangi aeroklubas šiuos du variantus nurodė paskutinėje vietoje, mes ties jais ir neapsistojome”, – aiškino G.Umbrasienė.