Prie Savivaldybės surengtame pikete žmonės dalijosi įspūdžiais apie idėjų konkursą
Kauniečiai ne juokais sunerimo, kai visuomenei buvo pristatyti tarptautinio urbanistinių architektūrinių idėjų konkurso „Laisvės alėja – europietiška bendravimo erdvė”, kurį paskelbė Kauno miesto savivaldybė, projektai. Vakar prie Savivaldybės surengtame pikete kai kurių idėjų autoriai buvo lyginami su legendiniu imperatoriumi Neronu, padegusiu Amžinąjį miestą.
Piketas dėmesio nesulaukė
Iškirsti liepas Laisvės alėjoje, „išskraidinti” angelą iš Karo muziejaus sodelio ir miesto centrą paversti soboriukų prospektu – šios architektų idėjos jau sukėlė šurmulį visuomenėje ir net paskatino piketuoti. Į Kauną iš sostinės atvykusi piketo prie Savivaldybės organizatorė socialinių mokslų daktarė Lilijana Astra per megafoną ragino kauniečius pasimokyti iš Vilniaus klaidų.
Tautinės partijos „Lietuvos kelias” narių išdėlioti plakatai su valdžios pakeiksnojimais ir raginimais saugoti miesto istoriją nesulaukė didelio praeivių dėmesio. Liepų pavėsyje stoviniavo keliolika pensininkų, kurie kartais pliaukštelėdavo delnais po oratorių lozungų.
Nieko nėra neįmanomo
Savivaldybės Tarybos narys Bronislovas Kučinskas, kuris prieš trisdešimt metų vadovavo Laisvės alėjos atnaujinimo darbams, prisimena, kad tada po grindiniu buvo aptikta įdomių radinių: „Nustebino įdomi kanalizacijos sistema – ilgi vamzdžiai, pralaidos, sumūrytos iš plytų ir nepaliestos nuo 1917 metų”.
Anot inžinieriaus, miestui būtina spręsti automobilių stovėjimo problemą, todėl idėja įrengti požemines aikšteles yra tikrai gera. „Pasaulyje jau sukurti didžiuliai požeminiai miestai. Kuo lietuviai prastesni už kitus? Aš pats mielai naudočiausi požeminėmis Kauno erdvėmis”, – teigė B.Kučinskas.
Tarybos narys mano, kad unikali kanalizacijos sistema, komunikacijų tinklai, esantys po žeme, nebūtų kliūtis dėti pamatus požeminiam miestui. „Nėra padėties be išeities. Inžinieriai gali pasitelkti gausybę įvairių technologijų ir įgyvendinti iš pirmo žvilgsnio neįmanomus projektus”, – sakė pašnekovas.
Vilnius jau „prisižaidė”
Inžinierius pritaria kauniečiams, kurie sumanymus iškelti angelą iš Karo muziejaus sodelio ar abipus Laisvės alėjos pristatyti soboriukų, vadina absurdu. „Griauti reikia kuo mažiau, svarbiausia – statyti. Dangoraižiai Senamiestyje būtų neįmanomi dėl riboto aukščio reikalavimų. Tokius pastatus reikėtų statyti miesto pakraščiuose, vietose, kuriose šie milžinai nesujauktų architektūrinės harmonijos ir suteiktų naujų bruožų miesto veidui, – tikino B.Kučinskas. – Vilnius „prisižaidė” su statybomis”.
„Mano tėvas, kovų už Nepriklausomybę dalyvis, gyvendamas Panevėžio rajone vaikščiojo po kaimus ir rinko iš žmonių aukas Laisvės paminklui. Todėl perskaičiusi laikraštyje apie galimą angelo „išskraidinimą” pasijutau lyg mazgote gavusi į veidą”, – emocijų neslėpė Aldona Anamkienė, tvirtai palaikiusi piketo organizatorių idėjas.
Moteris įsitikinusi, kad Savivaldybės paskelbto konkurso sąlygos turėjo būti griežtesnės ir tikslesnės, tuomet būtų išvengta nereikalingo šurmulio ir gyventojų šoko.
Vakarykštį piketą rengė keli žmonės, todėl jie Savivaldybės leidimo neprašė. Pasidalyti nuogąstavimais ir nuoskaudomis galėjo visi. Piketuotojai kvietė Kauno bendruomenes aktyviau domėtis miesto ateitimi. Pro šalį ėjęs kaunietis Algimantas „Kauno dienai” sakė, jog pritaria vos kelioms oratorių mintims: „Lietuvoje yra pakankamai talentingų architektų. Jie galėtų pasiūlyti tikrai realių ir puikių idėjų, kurios nebūtų suprastos kaip karikatūra ar parodija”.
Liepas reikia keisti
Nepatenkintųjų nuomonių pasiklausyti atėjęs vienas konkurso organizatorių, projektų vertinimo komisijos sekretorius Gintaras Balčytis neatrodė labai nustebintas rėkaujančių pensininkų. Lietuvos architektų sąjungos narys G.Balčytis mano, kad kiekviena organizacija, kuri ieško pasekėjų, stengiasi išnaudoti tinkamą momentą: „Kaip tik dabar partijai pasitaikė proga apie save garsiau prabilti, todėl nenuostabu, kad oratorių kalbose nemažai hiperbolių ir su konkursu visai nesusijusių problemų”.
Architektas nuramino kauniečius dėl Laisvės paminklo ar liepų likimo. „Niekas nereikalauja, kad laimėjęs projektas būtų įgyvendintas nuo A iki Ž. Laimėtojai tik parodys kryptį, pagal kurią miestas turėtų būti rekonstruotas”, – tikino architektas, pridurdamas, jog geros idėjos iš kiekvieno projekto turi būti surinktos lyg kruopelytės miesto vaizdo mozaikai.
„Niekas kirsti liepų neleis. Medžius paprasčiausiai reikia atnaujinti, nes daugumai jų yra po 50-70 metų, be to, kai kuriuose įsisenėjusios ligos. Nori nenori, jas būtina keisti, palaipsniui persodinant, kad vienu metu Laisvės alėja netaptų plyna, o nepastebimai atjaunėtų”, – mintimis dalijosi G.Balčytis.
Tarptautinio urbanistinių architektūrinių idėjų konkurso „Laisvės alėja – europietiška bendravimo erdvė” nugalėtojai paaiškės rytoj.
Artūras Pučėta