Kuršių nerijos turistinius objektus greitai papildys ir prieš metus kilusio šimtmečio gaisro vieta.
Pavaikščioti po gaisravietę ir pamatyti didelės nelaimės padarinius gali būti pasiūlyta jau rudenį.
Smalsiausi – latviai
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Viktoras Kolokšanskis teigė, kad jau ruošiami stendai su informacija apie gaisravietę, sudarinėjami turistiniai maršrutai.
Numatyta čia nutiesti medinius takelius, kad žmonėms nereikėtų braidyti po išdegusią paklotę.
Manoma, kad toks objektas turės auklėjamąją reikšmę. Žmonės galės ne tik pamatyti gaisro padarinius, bet ir sužinoti, kaip gamta atsigauna po tokių nelaimių.
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila” vadybininkė Indrė Stulgaitytė sakė, kad kol kas į lankstinukus apie lankytinus Neringos objektus gaisravietė neįtraukta. Bet vos atsiras informaciniai stendai ir mediniai takeliai, ši vieta bus pažymėta kaip lankytina.
„Žmonės domisi gaisraviete, tiesa, jau ne taip, kaip pernai. Gaisru ypač domisi užsieniečiai, daugiausiai – latviai. Ne vienas užsienietis mano, kad išdegė ne dalis, o pusė Kuršių nerijos miškų”, – sakė I.Stulgaitytė.
Gajausias – vikmedis
Klausimų apie gaisravietę taip pat sulaukė Klaipėdos turizmo ir kultūros ir informacijos centras. Čia dažniausiai skambino latviai ir lietuviai. Kiti užsieniečiai nelabai apie gaisrą buvo girdėję.
Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadybininkė Jurgita Nenikšienė abejojo, ar reikėtų nelaimės vietą paversti lankytinu objektu.
„Nežinau, ar pati norėčiau matyti tokius niūrius vaizdus”, – sakė J.Nenikšienė.
Šiuo metu gaisravietėje jau atželia pirmieji augalai. Paaiškėjo, kad gajausias atvežtinis augalas – baltažiedis vikmedis, dar vadinamas baltąja akacija.
Šį augalą prieš 50-60 metų tuomet parko darbuotojai pasodino, nes manė, kad jis geriausiai sutvirtins kopas. Tačiau viltys nelabai pasiteisino.
„Mes norėtume, kad visų pirma atželtų lietuviški medeliai, pavyzdžiui, berželiai. Gal vėliau vienas kitas ir pasirodys?” – vylėsi V.Kolokšanskis. Kaip gamta atsigauna po gaisro pati, bus stebima toliau. Tuo tikslu gaisravietėje žadama palikti nesutvarkytą 5-6 hektarų teritoriją. Likusiame plote nuodėguliais virtę medžiai bus sunaikinti. Didžioji dalis šių medžių jau iškirsta ir šį mėnesį bus išgabenta. Kitus žadama susmulkinti vietoje.
Budės „patruliai”
Šiemet Kuršių nerijos miškuose jau ne kartą teko gesinti ugnį, taip pat ir šimtmečio gaisro vietoje. Siekiant, kad nekiltų gaisrai, nuo vakar iki vasaros sezono pabaigos Kuršių nerijos nacionaliniame parke sustiprinta aplinkosaugos kontrolė.
Visą sezoną čia budės papildomos mobilios valstybinės aplinkos apsaugos pareigūnų grupės, komandiruotos iš kitų šalies regionų.
Ypač daug dėmesio žadama skirti gaisrų prevencijai, stebėti, kad būtų laikomasi Naglių, Grobšto rezervatų ir Didžiųjų kopų lankymo tvarkos, stovyklavimo bei transporto priemonių naudojimo reikalavimų.
„Žalieji patruliai” kontroliuos, kad parkas nebūtų teršiamas atliekomis.
Pernai vasarą parke taip pat buvo sustiprinta aplinkosaugos kontrolė. Tada nustatyta per keturis šimtus aplinkosaugos pažeidimų.