Sparčiai populiarėjantys vekseliai kasdieną skverbiasi į naujas civilinių santykių sritis ir kelia vis daugiau praktinių klausimų. Kada vietoj finansinių garantijų vekseliai atneša finansinę riziką? Kaip išvengti dvigubo skolos mokėjimo? Ar reikia kokių nors specialių priemonių, pagal vekselius išieškant skolas kitose Europos šalyse?
Šiems klausimams aptarti Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „Vekselis: nuo pasirašymo iki įvykdymo”, kurią inicijavo Lietuvos antstolių rūmai bei advokatų kontora „Foigt ir partneriai / Regija Borenius”.
Konferencijos darbe dalyvauja Tarptautinės antstolių ir teismo pareigūnų sąjungos (UIHJ) sekretorius Bernaras Meniu.
Vekselis yra vertybinis popierius, kurį išrašęs asmuo besą-lygiškai įsipareigoja sumokėti tam tikrą pinigų sumą. Atlikęs reikiamas procedūras, kreditorius (vekselio turėtojas) gali gauti notaro vykdomąjį įrašą ir tiesiogiai, be teismo sprendimo, pateikti šį dokumentą antstoliams, kad skola būtų išieškoma priverstine tvarka.
Pasak Lietuvos antstolių rūmų (LAR) prezidiumo pirmininkės Ingos Karalienės, iš antstoliams pateikiamų vykdomųjų įrašų galima spręsti, kad vekselius atsiskaitymams užtikrinti ypač dažnai naudoja telekomunikacijų bendrovės, šilumos tiekimo įmonės, lizingo kompanijos, draudimo bendrovės, skolų išieškojimo bendrovės, logistikos kompanijos, didmeninės prekybos įmonės. Su vykdomaisiais įrašais į antstolius kreipiasi tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys. Šių dokumentų antstoliams kasmet pateikiama vis daugiau.
Kaip teigia advokatų kontoros „Foigt ir partneriai / Regija Borenius” seniūnė advokatė Dr. Dalia Foigt, vekselis gali būti naudingas ne tik kaip prievolių užtikrinimo priemonė, bet ir kaip skolinimosi įrankis arba būdas atsiskaityti už prekes ar paslaugas be grynųjų pinigų.
„Vekselis, kurį išduoda patikimas subjektas, tampa labai patogia ir patikima mokėjimo priemone”,- sako D. Foigt, tačiau priduria, jog ne paslaptis ir tai, kad vekselis gali būti puikus įrankis sukčiams.
Didelis pavojus – pasirašinėti nepažįstamų asmenų siūlomus dokumentus, kurie gali būti panaudojami kaip vekseliai. Teisininkai nepataria pasirašinėti vekselių ir tada, kai skolinamos didelės pinigų sumos. Praktikoje pastebima, kad tokiais atvejais skolininkai dažnai bando ginčyti savo parašo tikrumą ir vilkinti atsiskaitymo procedūras. Be to, atėjus skolos mokėjimo laikui, skolininkas gali visai nebeturėti turto, iš kurio būtų galima atlyginti didelę skolą. Todėl tokias skolas siūloma įforminti notaro patvirtintais sandoriais, kuriuos pravartu užtikrinti turto įkeitimu.
„Svarbu skirti daugiau dėmesio teisiniam švietimui ir aiškinimui, kuo vekselis skiriasi nuo paprasto skolos raštelio”, – pabrėžia LAR prezidiumo pirmininkė I. Karalienė. Jos žodžiais, greitos ir nesudėtingos vekselių pasirašymo procedūros neturėtų būti priežastimi beatodairiškai pasirašinėti vekselius. Kadangi reikalavimai pagal vekselį tenkinami ne teisminiu keliu, kiekvienas vekselį pasirašantis asmuo turėtų rimtai įvertinti galimas vėlesnes šio finansinio instrumento panaudojimo pasekmes. Neapdairus vekselio davėjas gali nukentėti nuo nesąžiningo kreditoriaus, kuris gali reikalauti dukart atlyginti skolą, jeigu ji buvo užfiksuota ir paskolos rašteliu, ir vekseliu.
„Vekselis dar nuo tarpukario laikų Lietuvos žmonėms asocijavosi su didele baime prarasti turtą, būti išvaržytam. Vekselis nėra eilinis vertybinis popierius ar skolos dokumentas. Vekselis – tai ypač svarbus dokumentas, kurio reikšmę šiandien suvokti turi kiekvienas, kam rūpi, kad saugi ir rami būtų kiekviena diena”, – sako Lietuvos notarų rūmų viceprezidentas Marius Stračkaitis.
Šiandieninėje praktikoje teisininkams dažniausiai tenka dirbti su paprastaisiais vekseliais, kuriuose fiksuojamas vienos šalies finansinis įsipareigojimas kitai. Įsakomieji vekseliai, kai juos išrašydamas asmuo įsako sumokėti skolą kitam asmeniui, dėl sudėtingesnių procedūrų nėra tokie populiarūs.
Priešingas tendencijas akcentuoja konferencijos svečias iš Prancūzijos, UIHJ sekretorius B. Meniu. Paryžiaus antstolio teigimu, Prancūzijoje paprastieji vekseliai yra mažiau populiarūs, negu įsakomieji. Šis atsiskaitymo būdas, kuriuo išduodamas rašytinis įsakymas sumokėti konkrečią sumą trečiajam asmeniui, plačiai naudojamas prekybos ir komercijos atsiskaitymams.
Naujų privalumų vekseliui suteikė 2005 metų pradžioje įsigaliojęs Europos Sąjungos reglamentas dėl neginčytinų reikalavimų Europos vykdomojo rašto. Tinkamai įforminti vekseliai pagal šį reglamentą laikomi autentiškais dokumentais ir gali laisvai judėti visose ES valstybėse narėse (išskyrus Daniją). Tai leidžia kreditoriams tiesiogiai kreiptis į kitų šalių antstolius ar teismo pareigūnus ir jiems padedant siekti vekselių apmokėjimo, prieš tai neatliekant tarpinių pripažinimo procedūrų užsienio teismuose.