Versle – kaip kare. Keletas neatsargių žingsnių – ir garmi į bankroto prarają.
Neatlaikiusios aršios konkurencijos, pritrūkus apdairumo ir esant kompetencijos stokai, išsekus apyvartinėms lėšoms, klimpstama į vis gilesnį liūną.
Vizijos, strategija ir tikslai, kurie atrodė aiškūs ir suprantami įmonės kūrimo pradžioje, tampa nebeišnarpliojamai susipainioję.
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros agentūros direktorius Arvydas Darulis teigė, kad bankrutuojančiai įmonei padėti jau yra per vėlu.
„Vadovas turėjo numatyti visas rizikas ir to išvengti”,- teigė jis.
Bankroto inicijavimo lyderė yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Iš 49 Klaipėdos miesto ir rajono bei Neringos miesto įmonių bankrotų per 2006 metus 24 iš jų inicijavo „Sodra”. Šiais metais buvo iškeltos 25 bankroto bylos, 3 iš jų inicijavo „Sodra”.
Kiek mažiau bankrotų inicijuoja patys įmonių vadovai bei savininkai. Mažiausiai – Valstybinė mokesčių inspekcija bei darbuotojai.
Vyksta tikrinti
Kai įmonė nemoka privalomųjų įmokų „Sodrai” – tai pirmas signalas, kad kažkas negerai.
„Sodros” Klaipėdos skyriaus vyriausioji ryšių su visuomene specialistė Eglė Eivaitė teigė, kad valdyba turi teisę inicijuoti bankrotą įmonei, kuri nesumoka privalomųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto šioms įmokoms sumokėti.
„Tačiau teise kreiptis į teismą „Sodra” pasinaudoja tik tuo atveju, kai įmonė yra nemoki, negali atsiskaityti su kreditoriais ir nenori bendradarbiauti su „Sodros” pareigūnais dėl įsiskolinimo”,- teigė ji.
Socialinio draudimo įmokas būtina mokėti kas mėnesį. Jei vėluojama, „Sodra” paragina jas sumokėti. Jei įmonė nereaguoja į raginimą, „Sodra” imasi griežtesnių veiksmų. Į įmonę yra išsiunčiamos įmokų išieškojimo specialistų pajėgos.
„Neretai pasitaiko atvejų, kad nemokios įmonės keičia savo vadovus, vykdo veiklą, turi samdomų darbuotojų, bet nemoka už juos privalomojo socialinio draudimo įmokų, taip darydamos žalą ir savo darbuotojams, ir nuostolį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui”,- teigė E.Eivaitė.
Kai įmonė negali arba neketina atsiskaityti su kreditoriais, ji gali ir pati paskelbti apie savo bankrotą. Tačiau jei ji to nepadaro, griežtesnių veiksmų imasi „Sodra”.
Linkę derėtis
Įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, pereina į bankroto administratoriaus rankas. Tada įmonių vadovams ir savininkams nebereikia jaudintis dėl pinigų grąžinimo valstybinėms institucijoms, darbuotojams, bankams.
Įmonės turtas yra parduodamas, o gautos pajamos paskirstomos tarp kreditorių Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
SEB Vilniaus banko Verslo plėtros departamento direktorės Deimantės Bareikienės teigimu, jeigu egzistuoja reali galimybė atgaivinti bankrutavusios įmonės veiklą, gali būti sudaryta taikos sutartis. Tada greta kitų sąlygų aptariami skolų dengimo terminai ir netgi galimos kreditorių nuolaidos.
Tiesa, D.Bareikienė pažymi, kad tokie atvejai yra gana reti.
„Jei kreditą paėmusi įmonė patiria finansinių sunkumų, bankas pirmiausiai ieško būdų, kaip bendradarbiaujant su įmonės akcininkais, pasiekti veiklos efektyvumo pagerėjimo ir išvengti bankroto procedūros. Šiuo metu blogų paskolų dalis bendrajame banko paskolų portfelyje yra nedidelė ir neturi didėjimo tendencijų”,- teigė ji.
Įvertina planą
Tiesa, bankas dar prieš išduodamas paskolą apsidraudžia, kad pinigai būtų grąžinti. Prieš suteikdami kreditą verslo įmonei bankai pirmiausiai įvertina įmonės finansinę būklę.
„Bankai įvertina įmonės nuosavų ir skolintų lėšų santykį, kapitalo dydį, įmonės uždirbamas pajamas, ar įmonės sukuriamas pinigų srautas yra pakankamas prašomam kreditui grąžinti. Jei įmonė prašo kredito ilgalaikėms investicijoms finansuoti, pavyzdžiui, įrangai pirkti, bankas vertina verslo plano pagrįstumą, tai yra, ar numatomos investicijos pajėgs sukurti įmonei pakankamas pajamas ateityje ir įmonė sugebės iš uždirbamų pajamų kreditą sugrąžinti. Suteiktą kreditą įmonė turi apdrausti, dažniausiai įkeisdama bankui jai priklausantį ilgalaikį turtą – įmonei priklausančius pastatus, įrangą. Užstato dydis ir rūšis priklauso nuo finansuojamo sandorio pobūdžio ir trukmės”,- pasakojo D.Bareikienė.
Vaikai nenukentės
Imantieji verslo paskolas prisiima riziką nesėkmės atveju netekti savo turto. Bankrutavusius bemiegėmis naktimis kankina klausimai, ar neteks su vaikais eiti į gatvę.
D.Bareikienė teigė, kad akcininko asmeninis turtas kaip užstatas naudojamas tik retais atvejais, pavyzdžiui, kaip laikinas kredito apdraudimas, kol pati įmonė galės įkeisti reikiamą turtą.
„Asmeniui, turinčiam nepilnamečių vaikų, priklausantis turtas gali būti įkeistas bankui tik esant teismo sprendimui dėl turto įkeitimo. Paprastai jei įmonė prašo kredito, ji pati turi užtikrinti kredito grąžinimą iš pinigų srauto, kuris sukuriamas pačioje įmonėje, ir įkeisti pačios įmonės turtą. Juk vertinamas pačios įmonės sugebėjimas grąžinti kreditą, taigi kreditas turi būti apdraustas pačios įmonės turtu”,- teigė D.Bareikienė.
Reikalauja atlyginimo
Bankrutuojančioje įmonėje neramiai gyvena ir darbuotojai. Jiems vėluojama mokėti atlyginimus arba jie nemokami.
Garantinio fondo administracijos direktorius Antanas Baliukevičius teigė, kad visais klausimais dėl įmonės įsiskolinimų, susijusių su darbo santykiais, atlyginimo darbuotojai turi kreiptis į įmonės administratorių.
„Iškėlus bankroto bylą darbuotoja per nustatytą terminą iki 45 dienų nuo bankroto proceso pradžios turi pareikšti savo reikalavimus. Tais atvejais, kai įmonė neturi pakankamai nuosavų lėšų atsiskaityti su darbuotojais, įmonės administratorius per mėnesį nuo darbuotojų reikalavimų patvirtinimo dienos teikia paraišką Garantinio fondo administracijai dėl lėšų skyrimo”,- teigė A.Baliukevičius.
Iš Garantinio fondo lėšų, esant įmonės įsiskolinimui, darbuotojams gali būti skiriama: darbo užmokestis, piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetes atostogas, ne didesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), išeitinė išmoka iki 2 MMA ir apmokėjimas už prastovą, neviršijantis 1 MMA.
Rinkliavos – iš įmonių
Darbo užmokestis už atliktą darbą gali būti skiriamas ne didesnis kaip darbo užmokesčių už paskutinius tris mėnesius suma.
Pagrindines Garantinio fondo lėšas sudaro įmonių įmokos – 0,2 procento apskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio. Fondo lėšas papildo pinigai, gauti iš bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių Garantinio fondo kreditoriniams reikalavimams tenkinti, taip pat gautos pajamos už investuotas laikinai laisvas fondo lėšas.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį Klaipėdos mieste esančių 10 įmonių 84 darbuotojams buvo skirta 74,86 tūkstančio litų.
Daugiausiai iš jų – bendrovei „Stapsa” – 47 darbuotojams 17311,43 lito.
Per 2006 metus 40 įmonių iš Garantinio fondo 497 darbuotojams skirta 787,37 tūkstančio litų.
Didžiausia suma – 156 tūkstančiai 594 litai – buvo skirta bendrovės „Lectus” 69 darbuotojams.
Didžiausią bankrutavusių įmonių dalį sudaro uždarosios akcinės bendrovės.