Trečdalis ES verslininkų pasitrauks

Gegužės pabaigoje Klaipėdoje vykusioje konferencijoje „Moderni verslo plėtros strategija: įmonių įsigijimai ir susijungimai” Valdemaras Vaičekauskas, investicijų valdymo kompanijos „Hortus investment” direktorius, teigė, jog, Europos Komisijos duomenimis, per artimiausius dešimt metų daugiau kaip trečdalis ES verslininkų pasitrauks iš savo verslo.

– Kodėl manote, jog būtent dabar aktualu kalbėti apie įmonių įsigijimą ir susijungimą?

– Visų pirma Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, aiškiai matome užsienio investuotojų susidomėjimą. Be to, rinka ir vartotojų poreikiai darosi vis sudėtingesni. Į rinką ateina žinomi užsienio prekių ženklai, todėl konkuruoti darosi vis sudėtingiau. Be to, įmonės įsigijimas ar sujungimas su kita įmone sąlygoja greitesnį ir pigesnį ėjimą į naujas rinkas. Kitos įmonės įsigijimas leidžia greitai padidinti pardavimo apimtis, praplėsti klientų ratą, turėti daugiau derybinės galios prieš tiekėjus.

– Ar vyksta tokie procesai Lietuvoje? Kaip dažnai apie tokius sandorius kalbama viešai?

– 2006 metais Lietuvoje atlikti sandoriai sudarė apie 50 proc. Baltijos šalių rinkos. Tačiau tik apie 30 proc. visų sandorių yra skelbiami viešai. Todėl tikslią statistiką apie sandorių skaičių pateikti būtų labai sudėtinga. Dažniausiai tokie sandoriai yra konfidencialūs. Tačiau vienareikšmiškai galime teigti, jog sandorių daugės.

– Kokie tikslai gali būti pasiekti sujungiant įmones?

– Apibrėžiant tikslus dažnai yra vartojama sinergijos sąvoka. Sujungiant įmones pasiekiamas greitas augimas ir pozicijos rinkoje stiprinimas. Kaip finansinę sinergiją išskirčiau mažesnius kapitalo kaštus, didesnius skolinimosi pajėgumus, mokesčių optimizavimą, finansinių šaltinių įsigijimą, kai įsigyjama įmonė turi daug nuosavybės ir mažai skolų. Taip pat galima išskirti ir veiklos sinergiją – geriau išnaudojami tie patys resursai didesniam produkcijos kiekiui, sutaupoma veiklos išlaidų. Didelę įsigyjamos įmonės vertę turi ir profesionali vadovų komanda, įgyjamos kitos įmonės darbuotojų kompetencijos. Tačiau įsigijimas ar susijungimas nėra tikslas savaime, todėl verta svarstyti alternatyvas: „plyno lauko investicija” arba galbūt nedaryti nieko.

– Ar ilgai trunka toks procesas?

– Paprastai įmonių įsigijimo procesas trunka iki šešių mėnesių. Tačiau tai labai priklauso nuo įsigyjamo verslo pobūdžio, derybų eigos bei kitų veiksnių, kurie lemia proceso eigą. Jeigu įsigijimą ar susijungimą vertintume pastangomis, galiu paminėti jog 40 proc. pastangų reikalaujama iki įmonių susijungimo, 60 proc. – po įmonių susijungimo. Po formalaus įmonių susijungimo seka integracijos laikotarpis. Susijungimai laikomi sėkmingi, kai integracija trunka iki 150 dienų.

– Kas dalyvauja įmonių susijungimo ar įsigijimo procese? Ar įmonės vadovai koordinuoja vykstančius procesus?

– Paprastai projekto komandą sudaro investicijų patarėjai, kurie organizuoja ir koordinuoja visą procesą, taip pat teisininkai, auditoriai, personalo ir viešųjų ryšių specialistai. Tačiau tai labai priklauso nuo projekto pobūdžio ir vadovų poreikių. Profesionali komanda įgalina gauti geriausią kainą, vykdo visą procesą, ruošia dokumentus, atlieka strateginę analizę veda derybas. Tačiau Lietuvoje parduodant ar įsigyjant įmones tik 10 procentų verslininkų naudojasi ekspertų paslaugomis. Europoje į juos kreipiasi apie 50 procentų verslininkų.

– Ar investuotojai visada kelia vienodus reikalavimus įmonės skaidrumui, pelningumui ar kitiems rodikliams?

– Yra du skirtingo pobūdžio investuotojai. Strateginis investuotojas kelia mažesnius reikalavimus įsigyjamos bendrovės efektyvumui, skaidrumui. Jo tikslas nėra vėliau įmonę parduoti už didesnę kainą. Dažniausiai tai būna turinti patirtį toje ūkio šakoje, į kurią investuojama įmonė ar fondas. Tokie investuotojai neretai sutinka už įmonę mokėti daugiau. Finansinio investuotojo tikslas yra įsigytą įmonę vėliau parduoti už didesnę kainą. Todėl, norint padidinti įmonės vertę, pasikviečiami ekspertai, tvarkomi procesai įmonėje, struktūra, įvaizdis.

Pačios patraukliausios investuotojams įmonės yra tos, kurios turi pakankamai stiprias rinkos pozicijas, profesionalią vadovų komandą, aiškias vystymosi perspektyvas.

– Ačiū už pokalbį.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.