Net trečdalis Lietuvoje veikiančių kompanijų prireikus neturėtų galimybės išsinuomoti daugiau patalpų tame pačiame pastate ir būtų priverstos ieškotis naujų, rodo finansų ir nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Re&Solution” atliktas tyrimas. Augant pasiūlai nuomininkai savo kaštus vertins kitaip: derėsis dėl palankesnių sąlygų nuomos sutartyse ir kainą skaičiuos ne „už kvadratą”, bet „už darbo vietą”, prognozuoja „Re&Solution” ekspertai.
Iki šiol tipinis nuomos sutarties terminas žemesnės klasės biurams buvo 1–3 metai, aukštesnės klasės – 3–5 metai, o į personalo gausinimą ir su tuo susijusį patalpų poreikį nebuvo atsižvelgiama. Esama nekilnojamojo turto rinkos situacija verčia jos dalyvius galvoti apie ilgalaikes 7–10 metų nuomos sutartis, kuriomis biurų administratorius, įmonei prašant, nuomos laikotarpiu įsipareigoja suteikti papildomas patalpas tame pačiame pastate. Tokia praktika sėkmingai taikoma išsivysčiusiose Europos šalyse.
„Re&Solution” investicijų ir analizės departamento vadovės Neringos Rastenytės teigimu, esant beveik šimtaprocentiniam biurų patalpų užimtumui sąlygas diktuoja nuomotojas. Įmonės priverstos nuomotis ribotą rinkoje siūlomų laisvų kvadratinių metrų plotą. Pasak jos, tokia situacija neleidžia įmonėms optimaliai paskirstyti biuro nuomos išlaidas sulig augančiu darbuotojų skaičiumi. Patalpų nuomos sąnaudos vienam darbuotojui tampa neefektyvios, nors nuomos kaina už kvadratinį metrą ir atitinka rinkos lygį. Šiandienėse biurų nuomos sutartyse retai nurodoma sąlyga apie ploto didinimo galimybes tame pačiame pastate po tam tikro laikotarpio. Nuomininkas suvaržytas, nes biuro patalpų poreikis po kelių metų gali būti žymiai didesnis, bet sutarties nutraukti negalima arba nenaudinga dėl numatytų baudų.
„Šiuo metu planuojama nemažai biuro projektų, todėl pasiūla ateityje turėtų išaugti. Nuomininkai vis labiau atsižvelgs į savo įmonių augimo potencialą ir kritiškai vertins standartines nuomos sąlygas – biuro nuomos vertinimas vienam kvadratiniam metrui ilgainiui taps kaina vienam darbuotojui” – teigia N. Rastenytė. Pasak jos, biurų nuomos sutartys neišvengiamai keisis ir ilgainiui garantuos papildomas patalpas pagal įmonės plėtrą.
Advokatų kontoros „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN” turto bei aplinkosaugos grupės vadovas advokatas Rolandas Galvėnas teigia, kad nuomos sutarties punktas, pagal kurį, įmonei vykdant plėtrą ir ateityje prašant papildomo ploto, pastato biuro administratorius įsipareigoja jį suteikti, vėliau apsaugo nuo papildomų problemų, išlaidų bei gaišaties.
„Paprastai kompanijos savo veiklos strategiją 3–5 metams planuoja detaliai ir apgalvotai, todėl jos gali numatyti, kiek naujų darbuotojų planuojama priimti ir kaip jie bus aprūpinami darbo vietomis. Būsima įmonės plėtra gali būti įvertinta sudarant nuomos sutartis”, – teigia R. Galvėnas. Pasak advokato, užfiksuoti teisę išsinuomoti papildomas patalpas ilgalaikėse nuomos sutartyse tikslinga tiek įmonėms, tiek biurų administratoriams: pastarieji turi garantijas, kad po sutarto laiko papildomas patalpų plotas bus išnuomotas, todėl gali iš anksto numatyti pajamas bei formuoti atitinkamą nuomininkų struktūrą.