Šiemet Lietuvoje laukiamas gausus javų derlius gali padidinti javų eksportą per Klaipėdos uostą ir sumažinti grūdų supirkimo kainas
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), remdamasi mokslininkų skaičiavimais, šiemet grūdinių kultūrų derlių prognozuoja daug didesnį nei pernai, kai laukus nualino sausra. Ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Rimantas Krasuckas nurodė, kad pernai buvo prikulta tik 1,9 mln. tonų visų rūšių grūdų vietoj įprasto 3 mln. tonų kiekio. Šiemet, jei birželis bus lietingas ir javų neišguldys stichiniai reiškiniai, vidurkis turėtų būti viršytas.
Pernai rudenį pasigirdę nuogąstavimai dėl šalies laukiančio maistinių ir pašarinių kviečių stygiaus, Grūdų perdirbėjų asociacijos narių teigimu, nepasitvirtino. Kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse javų derlius buvo geras arba sumenko nežymiai, todėl perdirbėjams reikalingos rūšies grūdų prekybininkai užsienyje galėjo nusipirkti pigiai. Lietuvoje visų maistinių kviečių supirkimo kainos didelės iki šiol, nes techninių ir maistinių kultūrų perdirbimo mastai taip pat didėja.
Planuoja perteklių
„Pernai javų intervencine kaina – 350 litų už toną – valstybė nesupirko nė vienos tonos. Visa, ką užaugino, žemdirbiai pardavė brangiau. Šalies poreikiams suvartojama maždaug 2 mln. tonų javų, tačiau dėl mažesnio derliaus eksportas taip pat nenutrūko. Verslininkai sugeba pigiau nupirkti grūdų iš trečiųjų šalių ir juos perparduoda. Tapome matomi žaidėjai rinkoje. 2005 metais Lietuva pardavė 1,03 mln. tonų, 2006 metais – 760 tūkst. tonų grūdų. Pagal prognozes iš naujo derliaus eksportui tektų ne mažiau kaip 1 mln. tonų”, – LŽ sakė R.Krasuckas.
Šiemet pasaulyje laukiama rekordinio javų derliaus – 1,6 mlrd. tonų. ES prognozuoja 8,3 proc. didesnį derlių. Dėl to, R.Krasucko manymu, pasaulio rinkose grūdų kainos gali kristi. Tai turėtų pajusti ir Lietuvos žemdirbiai. Bet R.Krasuckas mano, kad dėl to grūdų augintojai nepuls pardavinėti derliaus intervencine kaina. Šalies sandėliuose per sezoną įmanoma laikyti iki 3 mln. tonų grūdų – beveik visą užaugintą derlių.
Eksportas naudingas
Agrokoncernas „Grūdai” yra tarp didžiausių grūdų supirkėjų Lietuvoje – jo prekybos apyvarta sudaro pusę milijono tonų grūdų per metus. Pasak įmonės direktoriaus Dalius Kebliko, 2005-2006 metų sezoną agrokoncernas eksportavo 300 tūkst. tonų grūdų, pastarąjį – perpus mažiau. Birželį Klaipėdos uoste į laivus bus kraunami parduoti likučiai. D.Keblikas nurodė, kad praėjusio grūdų sezono startinės ir galutinės supirkimo kainos skyrėsi, nelygu rūšis, nuo 50 iki 80 litų už toną. Tačiau, jo manymu, laikyti sandėliuose grūdus iki naujo derliaus neverta, nes juos saugoti kainuoja 4-5 litai už toną per mėnesį. „Sunku prognozuoti artėjantį sezoną ir javų kainas rinkose, tačiau mes tikimės, kad geras derlius bus naudingas ir žemdirbiams, ir supirkėjams”, – kalbėjo D.Keblikas.
Pastaraisiais metais šalies grūdų prekybos kompanijos didžiąją dalį supirktų grūdų eksportuoja per Klaipėdą. Anksčiau jos teikdavo pirmenybę Latvijos uostams. ŽŪM atstovų manymu, Latvijos uostai neteko pranašumo, kai Lietuvos Vyriausybė nusprendė sumažinti uosto ir fitosanitarinius mokesčius grūdus vežant ne į ES valstybes. Anksčiau tekdavę mokėti už kiekvienos mašinos (25 t krovinio) patikrinimą, dabar – už vagono (60 tonų).
Eksportuotojai teigia, kad tai nėra svarbiausias motyvas renkantis uostą. Mokesčiai turi įtakos gabenant grūdus mažais laivais, o kai kraunama į laivą po 50 tūkst. tonų, nusveria kiti ekonominiai rodikliai. Klaipėdos uostas tapo patrauklus dėl Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”) terminalo galimybių krauti grūdus į didelius laivus. Lietuvos javai dažniausiai eksportuojami į Egiptą, arabų valstybes, tolimas Ramiojo vandenyno šalis.
Tarp sezonų – Kazachstano grūdai
Penkmetį veikiantis „Klasco” specializuotas grūdų eksporto terminalas, pusmetį stovėjęs beveik tuščias, šiuo metu dirba įprastu ritmu. Sandėliuose supilta daugiau kaip 100 tūkst. tonų Kazachstano javų, kurie laivais bus išgabenti į Bangladešą vasaros mėnesiais.
2005-2006 metų sezono laikotarpiu grūdų terminalas buvo apkrautas lietuviškos žemės ūkio produkcijos, jo apyvarta sudarė 850 tūkst. tonų. Nuo pernykščio rugsėjo iki birželio į laivus pakrauta tik 280 tūkst. tonų grūdų, tarp jų ir lietuviškų.
Klaipėdos uoste branginama kiekviena krovinio tona, tačiau iš Kazachstano riedantys geležinkelio vagonai su grūdais itin laukiami – įnirtingose uostų varžybose klaipėdiečiams pavyko iškovoti nedidelę pergalę prieš Estijos Muugos uostą.
„Niekas netikėjo, kad Kazachstano grūdus, kurie pastarąjį kartą Klaipėdoje buvo kraunami 2002 metais, susigrąžinsime. Tačiau mums pavyko. Pernai rudenį viešėdami Astanoje, Kazachstano sostinėje, grūdų forumo dalyvius sudominome Klaipėdos uosto galimybėmis. Nurodėme, kad tarp aktyvių šalies javų prekybos sezonų, kurie trunka nuo rugsėjo iki balandžio mėnesių, galėtume krauti tranzitą. Didinti vežimą suinteresuoti Baltarusijos geležinkeliai šiam kroviniui suteikė 30 proc. tarifo nuolaidą, Lietuvos geležinkelių bendrovė – 12 proc. nuolaidą. Birželį pirmas laivas išgabens 55 tūkst. tonų krovinio, po to du laivai – po 25 tūkst. tonų. Galėtume priimti ir daugiau, bet Lietuvoje taip pat laukiama gero javų derliaus”, – apie naują krovinį pasakojo Vytautas Kaunas, „Klasco” komercijos direktorius.
Permainos „Klasco” grūdų terminalui būdingos nuo pat pirmos objekto statybos dienos. Suprojektuotas birioms trąšoms terminalas statant buvo pritaikytas grūdų krovai. Rusų verslininkams pasiūlius, „Klasco” ir Rusijos grūdų eksportuotojai pasirašė sutartį dėl krovos, tačiau lietuvių partneriai jos nevykdė. Per terminalą kurį laiką buvo gabenami Kazachstano grūdai (apie 400 tūkst. tonų pirmąjį sezoną), tačiau jų eksportas dėl didelės transportavimo per Rusiją kainos buvo nutrūkęs.