Sudeginti namai, susprogdinta redakcija, grasinantys skambučiai ar net žmogžudystė -skaudžių bandymų nutildyti spaudą istorijų sąrašas vėl pildosi.
Savaitgalį, įtariama, padegta „Respublikos” leidinių grupės leidėjo Vito Tomkaus sodyba.
Vien pastaruoju metu tai toli gražu ne pirmas išpuolis ne tik prieš „Respubliką”, bet ir prieš kitas šalies žiniasklaidos priemones, todėl žurnalistų bendruomenė yra ne juokais susirūpinusi tiek dėl spaudos laisvės, tiek dėl savo saugumo.
„Po to gali pradėti ir šaudyti”, – liūdnai prognozuoja žurnalistė Rūta Grinevičiūtė, beje, ir pati nukentėjusi.
„Ir uostamiestyje netrūksta nei problemų, nei jas demaskuojančių profesionalių žurnalistų. Iš kai kurių kolegų, savo rašiniuose giliau kapstančių problemas, žinau, kad jiems kartais tenka išklausyti visai nejuokingų užuominų telefonu”, – įspėja ir Lietuvos žurnalistų sąjungos Klaipėdos apskrities skyriaus pirmininkė Ramunė Šeštokienė.
Sodyba prieš gaisrą buvo gražiai sutvarkyta…
Įtartini automobiliai
V. Tomkaus sodyba, esanti Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, užsiliepsnojo ankstų šeštadienio rytą. Gaisro metu apdegė name buvę V. Tomkaus dėdė Augustinas Tomkus ir tėvas Petras Tomkus. Gelbėdamiesi vyrai iš degančio pastato iššoko pro langus. Namas sudegė iki pamatų. Beje, pats V. Tomkus kartu su dar keliais „Respublikos” leidinių grupės darbuotojais yra išvykęs į Pietų Afrikos Respublikoje vykstantį pasaulinį vyriausiųjų redaktorių ir leidėjų kongresą.
Ikiteisminį tyrimą dėl gaisro pradėję pareigūnai jau turi pirmuosius rezultatus.
„Respublikos” žurnalistai išsiaiškino, kad prieš užsiliepsnojant pastatui aplink sodybą važinėjo įtartinas automobilis. Pareigūnams pavyko nustatyti, kad jame sėdėjęs žmogus skambino mobiliuoju telefonu ir to telefono numerį. Tačiau plačiau apie tai teisėsaugininkai nekomentuoja.
Šeštadienio vidurdienį, kai gaisravietėje dirbo ugniagesių ekspertai, netoli sodybos taip pat buvo atvažiavęs įtartinas žalios spalvos autobusiukas tamsintais stiklais. Žurnalistams savo automobiliu pajudėjus autobusiuko link, šis staiga apsisuko ir didžiuliu greičiu nulėkė kaimo keliu.
„Versija, kad tai galėjo būti kerštas už publikacijas, yra neatmestina, ypač žinant V. Tomkaus darbo kryptį”, – sako generalinis policijos komisaras V. Grigaravičius
„Elektros instaliacija – niekuo dėta”
Įvykio liudytojas ir per jį nukentėjęs leidėjo dėdė A. Tomkus, dvejus metus gyvenantis sodyboje, įsitikinęs, kad namas buvo padegtas tyčia.
„Buvo pusė šešių ryto, kai aš atsibudau. Snaudžiau, kai išgirdau bilsmą. Iškart nešokau žiūrėti. Vėliau atsikeliu, buvo apie septynias, žiūriu, kad jau liepsna per langus matyti, baldai dega. Atsidariau duris, pasirodo, kad visa siena liepsnoja, ugnis jau pasiekė antrąjį aukštą”, – pasakojo vyriškis, per gaisrą apdegęs veidą bei rankas.
Trumpo elektros jungimo versiją sodybos šeimininkai atmeta, nes gaisras kilo lauke, kur nebuvo elektros instaliacijos.
„Įtikimi blogi kėslai”
Padegimo versiją rimtai svarsto ir aukščiausi šalies teisėsaugos pareigūnai.
„Tokia versija, kad tai galėjo būti kerštas už publikacijas, yra neatmestina, ypač žinant V. Tomkaus darbo kryptį. Dabar reikia laukti specialistų išvadų”, – Eltai sakė generalinis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius.
„Tiriamos visos versijos, tarp jų – ir padegimas. Įvykio vietoje lankėsi Vilniaus policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai, yra sudaryta jungtinė tyrimo grupė. Bet kuriuo atveju tai yra labai rimtas įvykis. Tyrimas bus atliekamas labai skrupulingai, iki galo, bus išbaigtas”, – žadėjo generalinio komisaro pavaduotojas Kęstutis Tubis.
Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičius Eltai taip pat patvirtino, kad V. Tomkaus sodyba galėjo būti padegta. „Žinant žurnalisto – sodybos savininko – veiklą, tikėtini ir blogi kėslai. Neatmetama ir tyčinio padegimo, ir nelaimės versija”, – teigė R. Jancevičius.
Įtikima, kad nuo šiandien šios bylos tyrimo dėl didelio rezonanso imsis būtent jo vadovaujama institucija.
… kerštautojų ugnis ją visiškai sunaikino
Motyvas – straipsniuose
Tai jau nebe pirmas gaisras šioje sodyboje. Prieš metus supleškėjo ūkinis pastatas – šį atvejį iki šiol tiria priešgaisrinės apsaugos pareigūnai. Įtariama, kad ūkinis pastatas taip pat buvo padegtas.
Atvirai apie tai kalbėti žurnalistus skatina ne vien pastebėti įtartini automobiliai ar kitos aplinkybės – keršto ar gąsdinimo versiją sufleruoja tai, kad pastaruoju metu „Respublikoje” buvo demaskuotos aukštų pareigūnų aferos su Trakų rajono žemėmis.
Visuomenės pasipiktinimą sukėlusiame tyrime minėtos Seimo narės Nijolės Steiblienės sūnaus, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnės Irutės Kiselienės, buvusio teisingumo ministro Gintauto Bužinsko tėvo, teisėjo Audriaus Cinino, Trakų rajono nusikaltėlių autoriteto Stanislovo Narkevičiaus, pravarde Narkuša, bei kitos pavardės.
Šių straipsnių autorė žurnalistė Asta Martišiūtė teigė, kad rinkdama informaciją apie galimus teisės aktų pažeidimus Trakų rajone grasinimų nesulaukė, tačiau prisiminė atvejį, kai, paklaustas apie tai, kodėl neteisėtai nutiesė kelią į ežerą, jos straipsnio herojus užsiminė žinąs vieną sodybą netoli Trakų.
„Tuomet nesupratau, kodėl žmogus pasuko kalbą apie kažkokią sodybą. Negrasino, tačiau būčiau palaikiusi tai grasinimu, jei turėčiau sodybą minėtame rajone. Dabar, išgirdusi, kad sudegė V. Tomkaus sodyba, supratau, ką turėjo omenyje mano pašnekovas. Pokalbio įrašą turiu”, – teigė žurnalistė.
Įtarimus sustiprina ir tai, kad po „Respublikos”, palaikiusios Vilniaus apygardos prokuratūrą, kuri ėmėsi ginti viešąjį interesą ir pradėjo kovoti su Trakų rajono žemes begrobstančiu klanu, straipsnių teismas panaikino Vilniaus apskrities ir Trakų rajono valdžios sprendimus, kuriais buvo leista kriminaliniams, teisėsaugos bei politikos autoritetams apstatyti vaizdingas Trakų rajono vietoves.
Be kita ko, pastaruoju metu „Respublika” rašė apie aferą dėl būsimos Kauno arenos statybos ir taip Lietuvai padėjo sutaupyti 300 milijonų litų, ištyrė, kaip turtus kraunasi farmacinės bendrovės, Lietuvos biudžetą nustekenančios milžiniškomis sumomis, aprašė generalinio prokuroro pavaduotojo Gintaro Jasaičio žmoną, šešėline koordinatore dirbusią prieštaringai vertinamiems ir gerai teisėsaugai žinomiems asmenims, ir kt.
Po šių straipsnių kai kurie pareigūnai bandė derėtis su „Respublika”, norėjo ją papirkti, buvo ir grasinančių skambučių. Maža to, „Respublikos” žurnalistei Olavai Strikulienei įpusėjus tyrimą apie vieną stambiausių Lietuvos finansinių grupių bendradarbiavimą su nusikalstamojo pasaulio autoritetais, dienraščio vadovybė operatyvinių teisėsaugos pareigūnų buvo tiesiogiai perspėta apie gresiantį pavojų.
Beje, dar iki tol po žurnalistų šventės iš V. Tomkaus sodybos vykę tuometinis „Respublikos” vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Jaunius Pocius, „Gyvenimo” redaktorė Algė Ramanauskaitė, dar du žurnalistai apie vidurnaktį buvo patekę į banditų pasalą. Jų automobilį bandė blokuoti keturios BMW mašinos. Apie tai buvo informuota kriminalinė policija, tačiau šis išpuolis taip ir liko neišaiškintas.
Žurnalistų bendruomenė sunerimusi
Lietuvos žurnalistų sąjungos Klaipėdos apskrities skyriaus pirmininkė Ramunė Šeštokienė
Tikėtina, kad po „Respublikos” rezonansinių straipsnių kažkam trūko kantrybė. Jei tai suplanuotas „renginys”, skirtas apraminti žurnalistą ir neva parodyti visuomenei ketvirtosios valdžios silpnumą, tai tiesiog baisu ir nežinia, ko dar laukti. Žinoma, žurnalisto dalia nesaldi. Ir uostamiesty netrūksta nei problemų, nei jas demaskuojančių profesionalių žurnalistų. Iš kai kurių kolegų, savo rašiniuose giliau kapstančių problemas, žinau, kad jiems kartais tenka išklausyti visai nejuokingų užuominų telefonu. Tikiu, kad teisinėje visuomenėje yra priemonių, kurios padėtų žurnalistui išvengti susidorojimo.
„Balticum TV” žinių vyr. redaktorė Dalia Grikšaitė
Kiekvieną kartą išgirdus apie smurto protrūkį suima pyktis, o kai žinai, kad nelaimė paliečia žiniasklaidos atstovą, ima dvigubai didesnis pyktis. Labai apmaudu, kad mūsų visuomenėje dar egzistuoja tokia primityvi keršto forma, kurios tikriausiai griebiasi įvairių paviešintų aferų autoriai. Po tokių įvykių jautiesi labai nesaugus, nes nežinai, ar panaši nelaimė nenutiks pačiam.
Radijo stoties „Laluna” žinių reporteris Žydrūnas Naujokas
Paprastai gaisrai taip nekyla, tikriausiai kažkam labai užkliuvo kuri nors rezonansinė „Respublikos” leidinių grupės publikacija. Labai liūdna, kad tai ne pirmas atvejis, kai dega žiniasklaidos atstovų turtas. Ryškėja tendencija, kad vėl gali atsirasti primityvus banditizmas, karaliavęs Lietuvoje 1992-1993 metais, kai viešas brutalus sąskaitų suvedinėjimas buvo tapęs beveik kasdienybe.
Dienraščio „Klaipėda” vyriausiasis redaktorius Valdemaras Puodžiūnas
Jei šis įvykis yra susijęs su Vito Tomkaus, kaip leidėjo ir žurnalisto, veikla, jis meta didžiulį šešėlį Lietuvai, kaip civilizuotai Europos Sąjungos valstybei. Lieka tikėtis, kad incidentą teisėsauga ištirs itin kruopščiai ir nustatys kaltininkus, nes iki šiol nebuvo įvardyti beveik visų prieš žiniasklaidos atstovus nukreiptų išpuolių užsakovai bei vykdytojai. Tai ne tik nedaro garbės teisėsaugininkams, bet ir kelia atitinkamus klausimus.
Anykščių laikraščio „Anykšta” vyriausioji redaktorė Gražina Šmigelskienė
Tyrimas dėl mano sodybos padegimo per 8 mėnesius nepajudėjo „iš mirties taško”, tad drįstu teigti, kad išpuoliai prieš žurnalistus tampa nebevaldoma tendencija. Žurnalistų sąjunga pernelyg ilgai nekreipia dėmesio į visuomenės nuomonę, kuri žurnalistus vadina šunauja ir mano, kad su jais reikia susidoroti naudojant jėgą. Tą nuomonę seniai reikia keisti. Manau, kad Vito Tomkaus sodyba sudeginta dėl jo principingumo. Jis neplaukia palei srovę ir kartais priešinasi valstybės opinijai.
Žurnalistas Vytautas Matulevičius
Beveik neabejoju, kad ugnies ataka prieš „Respublikos” leidinius” yra susijusi su profesine žurnalistų veikla. Visokie ekscesai, susiję su žurnalistais ar žiniasklaida, dažniausiai nebūna be priežasties. Pats esu tai patyręs, kai grįžęs radau išverstus namus, o tuo pačiu metu buvo sumuštas vienas mano laidos dalyvis. Žiniasklaida Lietuvoje tampa vis labiau kontroliuojama, o tai mane slegia, kelia didelį nerimą. Žiniasklaidos priemones perima turtingi verslininkai, jie turi savų didelių ketinimų. Tai matydami žurnalistai darosi vis mažiau drąsūs. O jei dar prasidės tokie dalykai, kaip šis, bus labai liūdna.
Žurnalistė Rūta Grinevičiūtė
Tai panašu į labai rusišką keršto variantą. Po to gali pradėti ir šaudyti.
Dienraščio „Lietuvos žinios” vyriausiasis redaktorius Valdas Vasiliauskas
Tai jau ne pirmas panašaus pobūdžio išpuolis prieš žiniasklaidos atstovus, tačiau tokie poelgiai yra primityvūs. Tai rodo, jog žiniasklaida pataiko į skaudamas tokių veikėjų vietas. Po tokių išpuolių tik padidėja ryžtas skelbti tam tikrus asmenis ar grupuotes kompromituojančią informaciją.
Dienraščio „Lietuvos rytas” vyriausiojo redaktoriaus pirmasis pavaduotojas Algimantas Budrys
Tokį išpuolį galima vertinti tik neigiamai. Kol kas dar nieko nežinau, bet jei tai tikrai tyčinis padegimas, reikia tik palinkėti policijai, kad visos aplinkybės būtų kuo greičiau išaiškintos. Tačiau pasikėsinimai į žiniasklaidos atstovus išaiškinami retai.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius
Jeigu paaiškės, kad tai sąmoninga akcija ir sodyba padegta norint įbauginti ar atkeršyti žurnalistui, tai labai grėsminga situacija šalies tiriamajai žurnalistikai. Pirmadienį apie šį padegimą informuosiu tarptautinę žurnalistų organizaciją.
Rimtas signalas visuomenei
Klaipėdos miesto tarybos narys, žurnalistas Artūras Šulcas
Nemalonūs įvykiai, paliečiantys viešuosius asmenis, žiniasklaidos atstovus, visada labai sujaudina visuomenę, kuri turėtų kuo greičiau sužinoti, kas už to slypi. Iš asmeninės patirties žinau, kad žurnalistai patys priešų neturi, tačiau juos priešais ir kenkėjais laiko nemažai asmenų. Teisėsaugininkai turėtų kuo greičiau išsiaiškinti, kokios yra šio įvykio priežastys – nelaimingas atsitikimas, kerštas už rezonansinius tyrimus, verslą.
Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Čepas
Visai įmanoma, kad po „Respublikos” straipsnių apie Trakų žemės ir farmacininkų aferas sodybą kas nors galėjo padegti. Aš manau, kad ne tik šiandien, bet ir visą laiką žurnalisto profesija buvo ne iš tų – kur galėjai ramiai miegoti. Ypač, kai atsirado tiriamoji žurnalistika. Šiuo metu tai yra viena pavojingiausių profesijų. Už ją pavojingesne galėtų būti tik šachtininko darbas.
Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto narė Aldona Staponkienė
Neabejoju, kad „Respublikai” smogta dėl jos drąsios pozicijos – šis leidinys visada buvo drąsus. Žiūrint į tai, kas darosi visame pasaulyje, galiu teigti, kad žurnalistų profesija yra rizikinga – kasmet ne vienas žurnalistas žūva Rusijoje, karų niokojamuose karštuose. Lietuvoje irgi buvo atvejis – nužudytas „Respublikos” žurnalistas Vitas Lingys. Šio atvejo neužmiršim, kol gyvi būsim.
Advokatas Kęstutis Čilinskas
Padegimo galimybė ypač didelė. Tai nepanašu į sutapimą, kai „Respublikos” leidinių grupės akcininko sodyba sudega iki pamatų kaip tik tada, kai jis išvykęs iš Lietuvos. Nenormalu, kai žurnalistus gali persekioti už jų tyrimus, paviešintą medžiagą, tačiau dabartiniai pasaulio įvykiai rodo, kad žurnalistams pavojus kaskart didesnis. Rusijoje išpuolių banga prieš žiniasklaidą pamažu ateina ir į Lietuvą. Šis įvykis tai tik patvirtina. Lietuvoje teisėsaugos sistema pašlijusi, šalyje vyrauja netvarka. Po šio gaisro siūlyčiau teisėsaugos pareigūnams pagaliau susirūpinti šalyje susiklosčiusia situacija. Tai rimtas signalas visuomenei. Tokių atvejų Lietuvoje gali būti ir daugiau.
Žurnalistai – nusikaltėlių taikiklyje
Išpuolis prieš „Respubliką” – ne vien šio dienraščio problema. Aferas darančių pareigūnų ir jiems talkinančių nusikalstamo pasaulio atstovų grasinimus ir smurtą patyrė ne vienas šalies žurnalistas:
* 1993 m. spalio 12 d. kriminalinių struktūrų ir korumpuotų politikų užsakymu nužudytas žurnalistinius tyrimus apie „Vilniaus brigadą” daręs „Respublikos” žurnalistas Vitas Lingys. Prieš tai sudeginta jo sodyba Ukmergės rajone.
* 1995 m. sprogdinta dienraščio „Lietuvos rytas” redakcija.
* 2006 m. sudegė žurnalistės Rūtos Grinevičiūtės sodyba
* 2006 m. padegta Anykščių laikraščio „Anykšta” vyriausiosios redaktorės Gražinos Šmigelskienės sodyba