Dar viena Didžiosios kinų sienos paslapties versija

Neseniai pasaulio spaudoje pasirodė naujų spėlionių, kam buvo statoma Didžioji kinų siena, pareikalavusi milžiniškų žmonių pastangų ir nusinešusi šimtus gyvybių?

Mokslininkai spėja, jog ta siena atliko ne vien kinų žemių apsaugos funkciją, o dar ir tarnavo kaip antena tolimiems kosminiams ryšiams.

Ta siena ir šiandien yra vienintelis žmogaus rankų sukurtas statinys Žemėje, taip gerai matomas iš kosmoso…

Kas parinko statybos vietą?

Didžioji kinų siena pradėta statyti 220 metais prieš mūsų erą – imperatoriaus Cin Ši Čuandžio valdymo laikais. Ji tęsiasi visu šiauriniu Kinijos pasieniu 6000 kilometrų. O jos plotis toks, kad viršumi gali greta vienas kito joti penki raiteliai.

Mokslininkai pastebėjo, jog šio statinio vieta, jos ilgis bei konstrukcija keistai sutampa su mokslininko Maksvelo elektromagnetinių jėgų tarpusavio sąveikų ypatumų aprašymu. Tai perša mintį, jog sienos statytojams tais laikais kažkas turėjo padėti orientuotis. Juolab kad statybos vieta sumaniai parinkta ir geografijos požiūriu.

Kaip žinoma, ekvatoriaus linija Žemę dalija į du pusrutulius. Tačiau ne lygiomis dalimis sausumos atžvilgiu: Šiaurės pusrutulyje jos žymiai daugiau nei Pietų pusrutulyje.

Jei Žemė būtų padalinta pusiau pagal minėtus rodiklius, tai ekvatoriaus linija eitų maždaug pagal 30-ąją paralelę! Žinoma, tas tariamas ekvatorius neturėtų tiesios linijos kaip mokykliniame gaublyje, o būtų vingiuotas… Ties to menamo ekvatoriaus linija kaip tik ir būtų Didžioji kinų siena! Beje, jis eitų ir per Egipto piramides.

Ar Žemė turi savo elektromagnetinę bangą galaktikoje?

Tyrinėtojai mano, kad Žemė turi milžinišką elektros krūvį, kuris kaip tik ties Didžiąja kinų siena dalijasi po lygiai Šiaurės ir Pietų pusrutuliams.

Gali būti, kad Žemė turi ir savo elektromagnetinę bangą galaktikoje. Radioelektronikos specialistų nuomone, tų elektromagnetinių bangų fazių greitis žymiai didesnis už šviesos greitį.

Jei mūsų planeta turi tokio greičio elektromagnetinę bangą, tai belieka tik į ją „įdėti” reikalingą informaciją ir… pasiųsti į bet kurį galaktikos tašką!..

Štai šią operaciją, mokslininkų nuomone, ir atliko Didžioji kinų siena pagal nežinomų statybos projektuotojų užduotį.

Kas tas imperatorius Čuandis?

Išlikusios seniausios kinų sakmės byloja, kad imperatorius Cin Ši Čuandis valdęs šalį net 100 metų. O gyvenęs dar kur kas ilgiau (minima 210 – 300 metų!). Tai buvęs pirmasis Kinijos imperatorius. Jis turėjęs daug paslaptingų savybių, kurių negalėję paaiškinti žmonės. Buvęs nepaprastai galingas, todėl ir ryžęsis statyti tą milžinišką sieną. Minima, jog tą galybę lėmusios jo magiškosios savybės.

Pasak daugelio šaltinių, Čuandis dirbdinęs didžiulius metalinius „veidrodžius” ir kažkokius „paslaptingus trikojus, kurių vienas vaizdavęs drakoną, skraidantį debesyse”.

Sakoma, kad greičiausiai tas drakonas po ilgų gyvenimo metų Žemėje pasiėmęs Čuandį ir visus jo palydovus. O kitas trikojis galėjęs būti naudojamas tolimiems kosminiams ryšiams. Jis buvęs nukreiptas į žvaigždę, iš kurios į Žemę buvęs atkeliavęs pats Čuandis.

Po 100 metų valdymo, pasak senųjų šaltinių, Čuandis grįžęs į savo žvaigždę.

Kai kurie Čuandžio laikus minintys šaltiniai tvirtina, kad imperatorius kažkokiu neįtikėtinu greičiu su savo drakonu (čenchuanu) galėdavęs skraidyti erdvėje ir laike. Būtent tas paslaptingasis drakonas ir turėjęs galios stabdyti žmogaus senėjimą.

Taigi, senosiose kinų sakmėse – daug paslapčių ir, be abejo, fantazijos. Tačiau ne mažesnė paslaptis ir šiandien tebegaubia tą milžinišką statinį – Didžiąją kinų sieną.