Iš gero uždarbio lieka grašiai

Iš užsienio grįžę legaliai dirbę žmonės mūsų valstybei sumoka tokius mokesčius, kad iš uždirbtų pinigų telieka grašiai.

„Čia ir atsakymas, kodėl žmonės nenori grįžti į Lietuvą. Jiems nesuvokiama, kodėl reikia atiduoti didžiąją dalį savo uždirbtų pinigų”, – mano metus Airijoje dirbęs klaipėdietis Kęstutis Babarskas. Jis įsitikinęs, kad jei įstatymai nesikeis, grįžtančiųjų ateityje apskritai nebebus.

Svajonė nutolo

Klaipėdietis augina du vaikus, jo žmona kol kas yra motinystės atostogose. Todėl vyrui tenka išlaikyti šeimą.

Suvirintojo profesiją turintis 32-ejų K.Babarskas prieš metus internetu susirado darbą Dubline ir išvyko. „Norėjau pamatyti, kas ten per pyragai, – sakė 10 metų suvirintojo stažą turintis vyras.

Įsidarbinęs vienoje Dublino metalinių konstrukcijų gamybos įmonėje suvirintoju, K.Babarskas uždarbiu nesiskundė.

Pinigų užteko kukliam būstui, maistui, keletą kartų grįžti į Lietuvą aplankyti naujagimio sūnaus bei pasidžiaugti, kaip jis auga. Reguliariai siųsdavo pinigų šeimai.

Tačiau grįžęs į Lietuvą ir pamėginęs suskaičiuoti, kokią duoklę turėtų sumokėti nuo uždirbtų pinigų, suvokė, kad svajonė iš buto persikraustyti į nuosavą namą tolsta.

Paaiškėjo, kad didžiąją dalį uždarbio klaipėdietis turėtų atiduoti mūsų „mokesčiams”.

Paslaugų nesuteikė

K.Babarskas piktinosi, kodėl dirbdamas ir mokėdamas mokesčius užsienyje, mūsų pilietis dar ir grįžęs turi mokėti valstybei. Lyg duoklę ar skolą.

Vyras minėjo, jog kai per atostogas iš Dublino buvo grįžęs į Klaipėdą, ketino kreiptis į stomatologą, taip pat išsitirti ir nugaros skausmus.

Tačiau paaiškėjo, kad legaliai dirbdamas užsienyje ir ten mokėdamas mokesčius, Lietuvos pilietis gimtojoje šalyje negali gauti nemokamos medicininės pagalbos. Už dantų taisymą teko mokėti. Tačiau nugaros skausmų priežasties tada taip ir neišsiaiškino – buvo per brangu, o ir kovoti su biurokratizmu nebuvo laiko.

Tik neseniai, grįžęs į Klaipėdą gyventi ir dirbti, K.Babarskas išsityrė. Paaiškėjo, jog per metus darbo Dubline vyras „įsitaisė” stuburo išvaržą. Į medikus nemokamai jis galėjo kreiptis tik užsiregistravęs darbo biržoje – tai yra tapęs oficialiu bedarbiu. Vyras nesupranta įstatymų leidėjų logikos: jei užsienyje dirbi legaliai, pagalbos Lietuvoje nesulauksi. Tačiau grįžęs mokesčius mokėti vis tiek privalai.

Lieka 565 litai?

Dauguma lietuvių, legaliai įsidarbinusių užsienyje, uždirba vadinamąjį minimumą – apie 1 200 erų per mėnesį. Tai 4 tūkst. 128 litai. Atskaičiavus airiškus ir lietuviškus mokesčius, dirbusiajam lieka 2 tūkst. 875 litai per mėnesį.

Tai ir būtų grynoji suma, į kurią jau nebegali kėsintis jokie mokesčių inspektoriai. Tarsi ne taip jau blogai: iš uždirbtų pinigų lieka daugiau nei pusė.

Tačiau, anot K.Babarsko, Lietuvos įstatymų kūrėjai ir mokesčių skaičiuotojai mano, kad lietuvis, gyvendamas ir dirbdamas užsienyje, nepatiria išlaidų.

O išlaidų yra. Už būstą, kelionę visuomeniniu transportui į darbą, maistui išlaidos per mėnesį gali sudaryti apie 3 tūkst. 440 litų.

„Suskaičiavus skirtumą tarp to, kas liko po mokesčių Airijoje ir Lietuvoje bei išlaidų, išeis, kad žmogus per mėnesį uždirbo minus 565 litus”, – samprotavo K.Babarskas.

Klaipėdietis pridūrė, kad daug žmonių užsienyje dirba statybose. Norint dirbti, reikia išlaikyti darbo saugos kursus ir gauti specialų leidimą. Jis taip pat gali kainuoti apie 150 eurų. O jei dar prie išgyvenimo išlaidų priskaičiuotume tai, kad žmogus siųsdavo pinigų ir šeimai, patyrė kelionės išlaidų?

Išlaidos nėra svarbu

Tačiau mokesčių inspekcijos pareigūnai mano, kad užsienyje patirtas išlaidas sieti su mokesčių dydžiu yra nelogiška.

„Tiek Lietuvoje, tiek bet kurioje kitoje šalyje skaičiuojant gyventojų pajamų mokestį į gyventojo patirtas išlaidas neatsižvelgiama”, – patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Daiva Bumblytė.

Alga nei didėja, nei mažėja priklausomai nuo to, ką tą mėnesį pirkome, kiek išleidome. Todėl esą neteisinga būtų gilintis, kiek žmogus patyrė išlaidų, ir tai sieti su jo pajamų dydžiu.

Pajamas slepia

Klaipėdos miesto valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pernai uostamiestyje 87 piliečiai deklaravo, jog dirbo užsienyje, ir į šalies biudžetą sumokėjo per 380 tūkst. litų gyventojų pajamų mokesčio.

Dėl tokių nežmoniškų mokesčių dauguma padirbėjusiųjų užsienyje slepia savo pajamas. Kai kurie gyventojai, sužinoję, kiek teks sumokėti grįžus iš užsienio, ne tik nepasilieka Lietuvoje, bet jau su visa šeima išvyksta gyventi svetur.

Pasak K.Babarsko, žmonėms toli gražu nesvetima meilė Tėvynei. „Tačiau kol kas tokia tvarka, kuri skatina emigruoti ir niekada nebegrįžti”, – sakė vyras.

Pagal papročius laukdami padirbėjusio užsienyje airio artimieji lange uždega žvakutę. „O pas mus laukia mokesčių inspektoriai”, – sakė K.Babarskas.

Rudenį spręs

Pasak D.Bumblytės, Lietuvoje įstatymų leidėjai jau sumažino pajamų mokesčio tarifą. Jau 2006 metais nuo liepos 1 dienos bus taikomas 27 proc. pajamų mokesčio tarifas, o nuo 2008-ųjų sausio 1-osios bus taikomas 24 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Pasigirsta ir siūlymų atsižvelgti į labai skirtingas pragyvenimo išlaidas Lietuvoje ir Vakarų šalyse bei pritaikyti tautiečių uždirbtoms pajamoms kitokį neapmokestinamų pajamų dydį. Jis dabar yra 290 litų. Šis skaičius ir lemia užsienyje dirbusiųjų pajamų apmokestinimo dydį.

Rudenį Seime speciali komisija gvildens situaciją ir svarstys, ką daryti, kad būtų sustabdytas į užsienį išvykstančiųjų gyventi srautas.

Seimo narys Vaclovas Stankevičius „Klaipėdai” teigė, jog jis taip pat bus vienas iniciatorių, kad klausimas dėl dvigubo užsienyje dirbusių lietuvių apmokestinimo būtų sprendžiamas. Anot V.Stankevičiaus, tai, jog lietuviai dirba užsienyje ir grįžta namo su tvirta valiuta, nėra blogai. Tačiau tragedija, kad žmonės du kartus apmokestinami.

„Pripažįstu, iki šiol niekas rimtai nesiėmė ką nors konkrečiai siūlyti. Turime paruošti bent jau sprendimo projektą, kuris vėliau būtų lyg rodyklė Vyriausybei. Tai reikėtų padaryti jau per rudens sesiją”, – sakė V.Stankevičius.

Ramunė Šeštokienė