Mokyklose – egzaminų sesijos įkarštis. Tuo pat metu priimami abiturientų prašymai studijuoti. Vėliau jų laukia ilgas kankinančios nežinios tarpsnis, mat savo galimybes įstoti jaunuoliai sužinos tik liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje. Į aukštąsias mokyklas šiemet studentų bus priimama panašiai kaip ir pernai, didelių naujovių studijų programose nenumatyta.
Remiantis Vyriausybės nutarimu, į šalies aukštąsias mokyklas šiemet bus priimta iki 55 tūkst. 177 studentų, valstybė visiškai ar iš dalies rems per 38 tūkst. studentų mokslus, visą studijų kainą mokės daugiau kaip 16 tūkst. jaunuolių.
Studentų skaičius Lietuvoje per 2001-2006 metus pakilo nuo 106 tūkst. iki 128 tūkst., arba 21 procentu. Iki šiol dažnai neigiamai vertinama tai, kad aukštąsias mokyklas pasirenka apie 70 proc. abiturientų: esą stoja daug, finansavimas per mažas, tad nukenčia studijų kokybė. Tačiau stojančiųjų ateityje greičiausiai mažės natūraliai: prognozuojama, kad prie to prisidės gimstamumo, mokyklinio amžiaus vaikų skaičiaus mažėjimas, emigracija ir vis didėjantis išvykstančiųjų studijuoti į užsienį srautas. Kai kuriais duomenimis, dėl prastėjančios demografinės padėties maždaug po penkerių metų abiturientų šalyje sumažės net apie 30 procentų.
Universitetai, kurių finansavimas priklauso nuo studijuojančiųjų skaičiaus, dėl to labai nerimauja. Tačiau dėl abiturientų išvykimo mokytis svetur, regis, pernelyg nesibaiminama.
Pasak Vilniaus universiteto (VU) studijų direktoriaus profesoriaus Gintaro Dikčiaus, labiau baugina tai, kad į užsienį išvykstama po bakalauro studijų. „Labai apgailestaujame, kad iš mūsų pabėga magistrai bei doktorantai, nes užsienyje jiems siūlomos daug geresnės studijų sąlygos”, – sakė G.Dikčius. Pagrindinės studijos Lietuvoje esą neblogo lygio, jos čia metais ilgesnės nei daug kur kitur.
Tikisi daugiau sąmoningumo
Šiemet į bendrojo studentų priėmimo sistemą, kurioje lig šiol dalyvavo 17 Lietuvos aukštųjų mokyklų, įsiliejo dvi naujos: VU Tarptautinio verslo mokykla bei Vilniaus Teisės ir verslo kolegija. Prašymuose studijuoti galima nurodyti iki 20 pageidaujamų programų.
Pasak Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) prezidento, Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriaus profesoriaus Raimundo Šiaučiūno, diduma pretendentų įrašydavo daugiau kaip šešias. Nuo nurodytų programų skaičiaus priklausė ir atitinkama stojamoji studijų įmoka: už pasirinktas 1-2 programas ji siekė 50 litų, už 3-6 programas – 120 litų, už 7-20 programų – 180 litų. Šiemet buvo perskirstytos dar 1999 metais nustatytos pageidavimų grupės bei mokesčiai už jas. Dabar už pasirinktas 1-4 programas pretendentas mokės minimalią 80 litų įmoką, už 4-8 – 130 litų, už 9-20 įrašytas programas – kaip ir anksčiau, 180 litų.
Anot R.Šiaučiūno, tai padaryta norint suteikti studentui galimybę pasirinkti daugiau programų už mažesnę kainą. Prognozuojama, kad įvedus naują mokėjimo tvarką aukštojo mokslo sistema patirs apie 200 tūkst. litų nuostolių, nes didžioji dalis stojančiųjų greičiausiai rinksis mažiausią įmoką. Aukštųjų mokyklų vadovai pritarė šiai tvarkai, nes taip tikisi sulaukti labiau motyvuotų, apgalvotai studijų programas pasirinkusių jaunuolių. Pernai daugelyje aukštųjų mokyklų studentai mieliausiai rinkosi socialinius mokslus, tačiau pastebima, kad kasmet kyla technologinių mokslų populiarumas, pakilimą išgyvena statybos vadyba ir kitos aktualios programos.
Didelis pasirinkimas
Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktoriaus Eugenijaus Stumbrio duomenimis, šiuo metu Lietuvos aukštosios mokyklos siūlo rinktis net iš 1300 studijų programų. Nuolat kritikuota, kad jų Lietuvoje yra per daug, bet universitetai toliau programas steigė, jų smulkinimas tapo pagrindiniu aukštųjų mokyklų uždarbiu.
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) sekretorė Danguolė Bublienė šio proceso kritiškai nevertino. „Gerai, kad yra didelė pasiūla. Nenorime nieko versti aukštyn kojomis. Ministerija nevertina, ar programų yra per daug. Mūsų siekis, kad jos būtų efektyvios”, – sakė LŽ pašnekovė.
SKVC kasmet įregistruoja apie 30-50 naujų programų, maždaug pusę iš visų pasiūlytų. Anot E.Stumbrio, pastaruoju metu aukštųjų mokyklų „pūtimosi” procesas stabilizavosi. Tačiau skaičiai to tarsi ir nerodo. Per šiuos mokslo metus SKVC sulaukė paraiškų įregistruoti 81 naują programą, registravimo procesas tebevyksta. Tarp įdomesnių naujienų E.Stumbrys paminėjo lazerinių technologijų, optoelektronikos medžiagų ir technologijos studijas VU, sociokultūrinės antropologijos studijas Šiaulių universitete, elektroninės leidybos mokslus Alytaus kolegijoje, mokslo vadybą Mykolo Romerio universitete ir kt.
Siūlė tikrinti dažniau
Deja, studentams studijų kokybė užkliūva nuolat. Gegužės pabaigoje paskelbtoje Valstybės kontrolės ataskaitoje teigiama, kad kai kurie universitetai valstybės biudžeto lėšas naudoja neefektyviai, nes priima studentus į specialybes, kuriose dėstomos SKVC neigiamai įvertintos programos. Šis centras studijų programas vertina kas 8 metus. Valstybės kontrolė teigė, kad toks laikotarpis per ilgas, nes per jį dėstomos programos gali tapti neaktualios mokslo ir darbo rinkos požiūriu. Pasak D.Bublienės, ŠMM jau diskutuojama, ar nesumažinus šio laikotarpio iki 6 metų.
Jei SKVC neturi didelių priekaištų siūlomai programai, jas akredituoja besąlygiškai, jei nustatomi didesni trūkumai – lygtinai, jei jie yra esminiai, kurių aukštoji mokykla nepajėgi pašalinti, programos yra akredituojamos ribotai. Iki šiol SKVC itin dažnai užkliūdavo Klaipėdos, Šiaulių universitetuose dėstomos programos. Vis dėlto dėl studentų konkuruojantys universitetai stengiasi išlaikyti visas lig šiol turėtas programas.
Šiaulių universiteto studijų prorektorius profesorius Juozas Pabrėža teigė, kad tebestudijuojantieji prieš kiek laiko SKVC neigiamai įvertintas programas nėra nuskriausti, nes į pastabas atsižvelgta, materialinė bazė pagerinta. „Į taikomąją ekologiją nepriimsime jau antrus metus. Vis dėlto manome, kad ši programa yra reikalinga, turės perspektyvą, tad rudenį iš naujo pateikėme ją vertinti SKVC. Laukiame atvykstant tarptautinių ekspertų”, – sakė jis.
Fizikos ir informatikos programa buvo pagerinta dar anksčiau, tad naujų studentų priėmimas vyko jau pernai. J.Pabrėža teigė, kad kokybės stiprinimas yra įstaigos prioritetas, studijų kokybės strategijai parengti neseniai sukurta darbo grupė.
Naujovių mažai
Anot J.Pabrėžos, stojantiesiems Šiaulių universitetas kasmet pasiūlo naujienų. Šiemet bakalauro studijose siūloma rinktis optometriją, – tokios programos šioje pakopoje neturi nė viena aukštoji mokykla. Universitetas šiemet pasiūlė naują anglų filologijos ir kitos užsienio kalbos programą. Ją baigęs studentas bus dviejų užsienio kalbų specialistas. Magistrantai kviečiami į naujas švietimo kokybės vadybos studijas.
Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU) šiemet atsiras tik viena nauja programa: rusų filologija ir tarpkultūrinė komunikacija. Baigusieji ją bus ne tik kalbos specialistai, bet turės ir renginių vedėjų patirties. Stojantieji į VPU šokio, teatro edukologiją šiemet laikys testus.
„Pastaruoju metu didėja socialinės pedagogikos, švietimo vadybos specialistų poreikis. Kasmet parengiame daugiau kaip porą tūkstančių absolventų, tačiau mokytojų vis tiek trūksta – baigusieji dėl mažų atlyginimų pasuka kitais keliais”, – apgailestavo VPU Studijų skyriaus vedėjas Antanas Kizeris. Anot jo, universitetas šiemet priims šiek tiek – maždaug 2 proc. – mažiau studentų.
VU priimamų studentų skaičius nesikeičia maždaug 5 metus. Šiemet į dieninį skyrių planuojama priimti 3169 studentus, į neakivaizdinį – 1100, vakarinį – 310. Kadangi universitetams leidžiama padidinti priėmimą dar 20 proc., VU tikisi, kad šiemet sukvies iš viso apie 7 tūkst. studentų.
Atsižvelgęs į ŠMM rekomendacijas VU šiemet sumažino priėmimą į vadybos studijas. Tačiau labai nežymiai, nes šie mokslai itin populiarūs tarp stojančiųjų. VU taip pat išplėtė informatikos studijas magistrantūroje. Fizikos fakultete nuo šių metų magistrantams siūlomos dvi naujos programos, finansuojamos iš Europos Sąjungos (ES) lėšų. Į lazerines technologijas planuojama priimti 8, optoelektroniką – 7 studentus. Medicinos fakultete siūlomos naujos aukštesnės pakopos reabilitologijos studijos. Lietuvių kalbos studijų kursas šiemet bus derinamas su italų, vokiečių ir norvegų kalbomis.
Tikintis pritraukti užsieniečių VU atsiras ir pora naujų anglų kalba dėstomų programų. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute pradedamose vakarinėse studijose „Karas ir taika” laukiama maždaug 20 studentų. Užsieniečiai kviečiami ir į Ekonomikos fakultete rengiamas tarptautinio verslo studijas. Į anglakalbes studijas tikimasi pritraukti studentų iš ES nepriklausančių šalių.
Rezultatų lauks ilgai
Į vakarines ir neakivaizdines studijas VU šiuo metu jau priimta apie 400 žmonių. Ir kitos aukštosios mokyklos pirmiau už abiturientus surenka dalį jau turinčiųjų vieną diplomą kontingento.
Prašymai studijuoti internetu priimami jau nuo balandžio vidurio. Kol kas šis procesas vyksta vangokai, gauta vos per 2500 prašymų, – abiturientai pasinėrę į egzaminų sesiją. Pasak LAMABPO valdybos pirmininko Aloyzo Pažėros, didesnis suaktyvėjimas paprastai būna birželio pabaigoje – tada ir paaiškėja, kas, kur, ką ir po kiek pasirinko.
Pagrindinė egzaminų sesija baigsis birželio viduryje, po jos dar rengiama pakartotinė sesija, o visi rezultatai paaiškėja tik liepos viduryje. Dėl šios priežasties priėmimo procesas labai išsitęsia. Gegužę-birželį egzaminus laikę abiturientai savo likimą – būti ar nebūti studentu – sužino tik liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje. Be to, ir techninio universitetų personalo darbas užtrunka visą vasarą.
„Diskutuojame, ar nereikėtų pakeisti šios tvarkos, kad didumai geriau išlaikiusių egzaminus abiturientų tenka ilgai laukti kelių procentų prastai pasirodžiusiųjų rezultatų. Pakeitus tvarką priėmimas vyktų dviem etapais, gerai išlaikę pagrindinę sesiją stojantieji būtų priimami anksčiau. Daugelyje užsienio valstybių neišlaikiusieji egzaminų juos perlaiko kitais metais. Galgi ir Lietuva pagaliau atsikvošės?” – svarstė VPU Studijų skyriaus vedėjas A.Kizeris.
Šios idėjos priešininkai mano, kad tuomet būtų paminamos lygios visų teisės. Nes pakartotinę sesiją laiko ne tik prastai pasirodžiusieji per valstybinius bei mokyklinius egzaminus, bet ir eksternai, atleisti nuo egzaminų dėl pateisinamos priežasties, namie mokyti mokiniai. Be to, tokiu atveju ir atestatus abiturientams teikti tektų skirtingu metu.
big chalange time begin next week 😕