Įprasta manyti, kad nesklandi, skurdi kalba – nedidelio proto ir žemos socialinės padėties požymis, o turtingą žodyną, rišlius sakinius vartoja solidūs, daug gyvenime pasiekę asmenys. Regis, tokie teiginiai turi pagrindo, rašo www.washprofile.org.
Kuo didesnės vaiko žodžių atsargos, tuo daugiau tikimybių, kad gyvenime jį lydės sėkmė. Amerikiečių pediatrė Siuzana Kanisares mano, jog turtingas žodynas skatina greitesnę skaitymo bei rašymo įgūdžių raidą; tokiam vaikui lengviau mokytis mokykloje, bendrauti tiek su bendraamžiais, tiek su suaugusiaisiais. Galiausiai iš jo išauga aukšto intelekto asmenybė, o tai lemia geras gyvenimo perspektyvas.
Kaip tėvams turtinti vaiko kalbą? Kuo dažniau bendrauti, kalbėti išraiškingai ir vartoti kuo daugiau įvairesnių žodžių. Rekomenduojama balsiai skaityti knygas; ypač naudingos – eiliuotos.
Gabūs vaikai auga tyloje
Miuncheno mokslininkai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo keliasdešimt vaikų, gyvenančių šalia seno miesto oro uosto (uždaryto prieš dvejus metus), ir prie naujo (vieno svarbiausių tarptautinių oro uostų Europoje), bei nustatė, jog esama akivaizdaus ryšio tarp jų intelektualinių gebėjimų dinamikos ir triukšmo lygio.
Taigi seno oro uosto uždarymas, tai yra triukšmo fono sumažinimas, akivaizdžiai pagerino šalia gyvenančių vaikų skaitymo, rašymo bei mokymosi gabumų raišką. Šalia naujojo oro uosto pastebėta priešinga tendencija – jį atidarius, aplinkinių mokyklų mokytojams padaugėjo problemų.
Šio darbo autoriai Arlina Bronzaft ir jos kolegos, tiriantys triukšmo poveikį vaikams jau daugiau nei 30 metų, dar 20 a. aštuntąjį dešimtmetį teigė, jog geležinkelio vagonų nuolat keliamas triukšmas stabdo psichologinę vaikų raidą, o 1998 m. publikavo straipsnį, įrodantį, kad nesiliaujantis triukšmas skatina ne tik psichologinius, bet ir fizinius pokyčius – pavyzdžiui, didina arterinį spaudimą bei vegetatyvinės nervų sistemos aktyvumą, rašoma www.webmd.com.
Negabus ar nerimaujantis?
Tarp mokytojų vyrauja nuomonė, kad vaikai, sunkiai įveikiantys matematikos uždavinius, tiesiog yra negabūs matematikai, todėl mažas pažangumas šioje srityje yra natūralus. Naujausi amerikiečių psichologų tyrimai rodo, jog ši nuomonė klaidinga, rašo www.sciencenews.org.
„Negabumu” įprasta grįsti faktą, jog tokie vaikai labai jaudinasi prieš matematikos kontrolinius darbus. Vilties, jog viską atliks gerai, jie turi mažai, o nesėkmės tikimybė labai didelė. Tačiau panašu, kad šie du faktoriai susiję, maža to – būtent nerimas gali būti pirminis veiksnys, kliudantis sėkmingai atlikti užduotis.
Vaikai, kurie ankstyvaisiais mokymosi etapais susidūrė su sunkumais spręsdami paprasčiausias užduotis, įsitvirtina įsitikinimą, jog matematikai yra negabūs. Šį įsitikinimą palaiko ir mokytojai. Būtinybė išspręsti naują užduotį vaikui sukelia stiprų stresą, kuris blokuoja operatyviosios atminties mechanizmą, reikalingą užduočiai spręsti. Taigi susidaro uždaras negatyvaus įtvirtinimo ratas.
Ši hipotezė patikrinta eksperimentais Ohajo universitete. Psichologai Markas Eškraftas ir Elizabeta Kirk atliko tyrimą su 60 abiejų lyčių vyresniųjų klasių moksleiviais. Tyrimas parodė, kad daliai mokinių specifinėje situacijoje – kai tenka spręsti matematikos užduotis, kyla savito pobūdžio nerimas, nesusijęs su bendru nerimastingumu, nustatomu tradiciniais testais. Eškraftas ir Kirk netgi siūlo išskirti „matematinį nerimą” kaip atskirą reiškinį.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad stresinėje situacijoje kylantis susijaudinimas kliudo išlaikyti skaičius operatyviojoje atmintyje, o tai yra svarbus užduočių sprendimo komponentas.
Šių eksperimentų duomenys verčia iš naujo įvertinti požiūrį į matematinius sugebėjimus ir diktuoja būtinybę sukurti psichologinę metodiką, padedančią atsikratyti minėto pobūdžio nerimo.
Stresai lemia vaiko pasaulėžiūrą
Niū Meksiko universiteto tyrėjai mano, jog stresas, patirtas vaikystėje, paveikia asmenybės pasaulėžiūrą, t.y. turi įtakos tam, ar vaikas užaugs liberalus, ar konservatyvus žmogus.
Mokslininkai nustatė, kad vaikai, išgyvenę prievartą arba tėvų skyrybas, dažniausiai užauga liberalių pažiūrų žmonėmis. Tie, kurie auga palankesnėmis sąlygomis, dažniausiai tampa konservatyvūs.
Profesorius Tornhilas, vadovavęs tyrimui, teigia, kad žmonės, kurie nuo mažų dienų buvo viskuo patenkinti, siekia išsaugoti savo moralines vertybes ir išlaikyti įdiegtas nuostatas, kadangi, neturėdami negatyvios patirties, šventai tiki jų teisingumu. Tie, kuriems vaikystėje teko kentėti, užauga labiau pasirengę naujiems patyrimams.