Klaipėdos senamiestyje, Turgaus gatvėje, ant senų šventovės pamatų planuojama statyti naują Klaipėdos evangelikų liuteronų Šv. Jono bažnyčią.
Projektą rengianti vilnietė architektė Elena Nijolė Bučiūtė sako, kad nauja bažnyčia bus šiuolaikinė ir mažesnė už toje pačioje vietoje po Antrojo pasaulinio karo nugriautą gotikinio stiliaus Šv. Jono bažnyčią.
„Dabar kur kas mažesnei nei prieš karą uostamiesčio evangelikų liuteronų parapijai nereikia tokios didelės šventyklos. Bažnyčia bus apie 12 metrų aukščio su beveik 40 metrų aukščio varpinės bokštu.
Viduje suprojektavau 250-400 vietų salę, kurioje vyks pamaldos bei koncertai, patalpas zakristijai, raštinei ir atskiras patalpas su virtuvėle parapijos susirinkimams, patalpą, kurioje stovės keletas kompiuterių, skirtą jaunimui. Į pamaldų salę ir parapijos patalpas bus atskiri įėjimai iš vestibiulio, o jame bus drabužinė, tualetai. Bokšte, 30 metrų aukštyje, bus įrengta apžvalgos aikštelė”, – pasakojo E. N. Bučiūtė.
Architektė teigė, kad naujoji Šv. Jono bažnyčia nebus senosios bažnyčios sumažinta kopija. „Tai bus modernios architektūros statinys. Tačiau siekiu, kad jis keltų asociacijas su senąją šventove, taktiškai, harmoningai įsilietų į senamiesčio aplinką. Todėl šventovės išorės apdaila bus iš natūralių raudonai rudų klinkerio plytų, o ne stiklo ar betono”, – žadėjo architektė.
E. N. Bučiūtė pridūrė, jog senojo Šv. Jono bažnyčios statinio pamatų, esančių 60 centimetrų po žeme, naujosios statybos nepalies – jie apgaubs naująją šventovę iš išorės.
Pasak pokalbininkės, Šv. Jono bažnyčios projektas bus užbaigtas ir atiduotas derinti jau šį mėnesį.
Miestui nerūpi?
Tuo tarpu Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos kunigas Moras apgailestauja, kad projektuojama nauja bažnyčia, o ne atstatoma senoji.
Anot Moro, uostamiesčio architektai, paminklosaugininkai, Savivaldybės valdininkai išsakė pageidavimus, kad šiuo metu religinę mažumą sudarančios evangelikų liuteronų parapijos bažnyčia nebūtų didelė, kad statybos neįstrigtų kaip naujųjų katalikų bažnyčių. Todėl svarstant projektus buvo pasirinktas E. N. Bičiūtės projektas.
„Žinoma, mes norėtume atstatyti šioje vietoje bažnyčią tokią, kokia buvo iki karo, tačiau mūsų mažai parapijai tai per didelis užmojis ir finansinė atsakomybė. Tiesa, lėšų tokiam projektui galima prašyti iš Europos Sąjungos fondų, tačiau tam reikia ir miesto valdžios pritarimo. Aš tokio suinteresuotumo nepastebėjau, Klaipėdos miesto valdininkai abejingi religiniam, kultūriniam ir istoriniam paveldui”, – sakė dvasininkas.
Uostamiesčio vicemerė Judita Simonavičiūtė „Vakarų ekspresui” sakė, jog iniciatyvos teisė priklausė sklypo savininkams – Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijai, tad dabar ji esą turi tai, ką turi. O prašymo prisidėti ar tarpininkauti ieškant lėšų senosios bažnyčios atstatymui miesto valdžia negavusi.
Yra net brėžiniai
Istorikas, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys, taip pat apgailestauja, jog neketinama atstatysi senosios Šv. Jono bažnyčios.
Pasak jo, medžiagos, pagal kurią galima atstatyti bent jau išoriškai tokią pačią Šv. Jono bažnyčią, tikrai yra pakankamai.
„Yra išlikę Šv. Jono bažnyčios brėžiniai, fotografijos iš skirtingų jos pusių, bažnyčios išorės ir vidaus aprašymai, pagaliau yra archeologinių tyrimų duomenys, išlikę pamatai. Ko gero, galima rasti ir dar daugiau duomenų. Mano manymu, Klaipėda tikrai gali ryžtis atstatyti bent vieną, beje, pačią svarbiausią, senamiesčio bažnyčią tokią, kokia buvo. Tai būtų svarbus ne tik architektūrinis, bet ir istorinis žingsnis. Jei toje vietoje bus pastatyta kita paprasta bažnyčia, unikali galimybė bus prarasta visiems laikams”, – sakė J. Genys.
Apie Šv. Jono bažnyčią faktais
Šv. Jono bažnyčia parapijos bažnyčia miestiečiams buvo paskelbta 1258 m. liepos 27 d.
1562-1571 m. buvo pastatyta stacionari Šv. Jono bažnyčia – įspūdingas fakchverkinis statinys su dideliu stačiakampiu bokštu. Bažnyčios bokštas XVI-XVII a. miesto vaizde išsiskyrė kaip antroji ryški vertikalė po pilies.
XVII a. pradžioje, kai Klaipėdą pradėta juosti gynybiniais pylimais, valdžia buvo sugalvojusi Šv. Jono bažnyčią nugriauti, gal net ir bandė įgyvendinti šiuos ketinimus.
Manoma, kad šventovė galėjo nukentėti per švedų antpuolį 1678 m. Iki šiol nėra nustatyta, kada ši bažnyčia buvo nugriauta ir užpilta smėliu.
1706-1719 m. Šv. Jono bažnyčia vėl iškilo tuometinio miesto panoramoje. Bažnyčios bokšte skambėjo keturi varpai ir tiksėjo laikrodis. Bokšto aikštele naudojosi gaisrininkai, o pačioje smailės viršūnėje sukiojosi paauksuota burlaivio pavidalo vėjarodė, pagal kurią orientavosi mariomis plaukiojančių laivų vairininkai.
1823 m. ją pakeitė paauksuoti valstybės ir tikėjimo simboliai – sparnus išskleidęs erelis bei kryžius.
1854 metais Šv. Jono bažnyčia nukentėjo per didįjį gaisrą, bet netrukus (1856-1864 m.) buvo atstatyta.
1864-1945 m. ši bažnyčia su į 75 m. aukščio bokštu buvo aukščiausias visuomeninis pastatas ir geografinis Klaipėdos centras. Jos atvaizdas išliko ne tik senuose atvirukuose, fotografijose ir piešiniuose, bet ir senųjų klaipėdiškių atmintyje.
1944 m. šventovė apdegė. Paskutinis jos kunigas O. Obereingeris apie tas dienas rašė: „1944 m. spalio 8d. […] Paskutinės pamaldos Šv. Jono bažnyčioje buvo numatytos su šventa vakariene. […] Kai viskas jau buvo paruošta išvykimui, tie, kas dar galėjo išgirsti varpų kvietimą ir kam leido tarnyba, pajuto šauksmą dalyvauti atsisveikinimo pamaldose. […] Kad netaptume priešo lėktuvų taikiniu, išplaukti turėjome vos pradėjus temti. Niekas iš mūsų nedrįso kalbėtis degančio miesto akivaizdoje. Jono bažnyčia degė kaip fakelas, ir jo šviesa mus lydėjo”.
1947-1949 m. plane bažnyčia pažymėta kaip griuvėsiai, kuriuos reikia „nuvalyti”.
Dabar bažnyčios pamatus ženklina dekoratyvių krūmelių kontūras, o vietą, kur stovėjo altorius, – kryžius.