Vakar Vilniuje atidarytas antrasis Lietuvoje vandens pramogų parkas. Įdomiausia, kad jis – vienintelis Europoje teminis vandens pramogų parkas, jungiantis Polinezijos salų egzotiką ir moderniausias vandens atrakcionų technologijas.
Polinezijos atmosfera vandens parke primena gerą nerūpestingą poilsį tolimose Ramiojo vandenyno salelėse. Pagal šveicarų koncepcinį projektą sukurtame vandens parke „Vichy” (13 400 kv.m) vienu metu gali pramogauti 1,5 tūkst. lankytojų. Čia gausu įvairių olandų sumontuotų atrakcionų, tarp jų ir ypač aštrių pomėgių mėgėjams. Pavyzdžiui, kai kuriose čiuožyklose čiuožimo greitis siekia 60 km/val.! Atrakcionų bokšto aukštis prilygsta 7 aukštų namui, o visų nusileidimo takelių ilgis sudaro apie kilometrą – tai didžiausias jų pasirinkimas Baltijos šalyse. Pagrindinis parko atrakcionas – „Maorių klyksmas”, veikiantis švytuoklės principu ir leidžiantis patirti nesvarumo būseną.
Polinezietišką interjerą parke kūrė ispanų kompanija, įgyvendinusi ne vieną sumanymą ir Disneilende. „Konsultuodamiesi su Havajuose veikiančiu Polinezijos kultūros parku sukūrėme šiems kraštams būdingą interjerą, – pasakojo vandens parko generalinis direktorius Saulius Budrevičius. – Polinezijos kultūros ministrė mums net atsiuntė padėką už autentišką Polinezijos kultūros propagavimą”. Parke lankytojų akis džiugins ne tik šiam salynui būdingi 80 rūšių augalai (suprantama, dirbtiniai) – 6 metrų aukščio palmės, 20 m ilgio lianos, žydinčios orchidėjos, bambukai, bet ir Pietų jūrų medžių dievo Tikio akmeninės bei medinės skulptūros, totemai, kaukės, karo valtys. Polinezietiškais patiekalais ir gėrimais gundys 2 restoranai ir 4 barai. O svarbiausia, baseinų „paplūdimiuose” gros ir šoks šokėjai iš Taičio. Jų dabar parke dirba apie 20. Pasikeisdami po keletą mėnesių jie darbuosis nuolat. Kaip pasakojo šokėjų ir dainininkų iš Taičio grupės vadovas, Polinezijos kultūros propaguotojas Europoje Teo Sulpice, Prancūzijai priklausančių Polinezijos salų šokių ir maorių kalba skambančių dainų šou parke bus pristatinėjamas nuolat. Iš tiesų, kai šalia dar oš „jūra” su 1,5 metrų dirbtinėmis bangomis, bus galima pasijusti kaip atostogaujant tolimuose kraštuose.
Plaukiant gana ramia 137 m ilgio kanojų upe galima bus pasižvalgyti po visą parko teritoriją. Mėgstantiems nardyti – „Rapa Nui bedugnė”. Čia iš trečio aukšto galima leistis statoku tuneliu, kuris iš išorės primena garsiąsias Velykų salos akmenines statulas, vadinamas moajais. Pramogautojai iš šio tunelio pūkštels tiesiai rykliui į nasrus – taip dekoruotas 3,6 m gylio apvalus baseinėlis.
Po pirtelių bus galima atsigaivinti sniego kambaryje – čia nuolat snigs, o temperatūra sieks iki 10 laipsnių šalčio. Pasak S.Budrevičiaus, teminis parkas, galintis lygintis su Disneilendu ar Legolendu, per metus tikisi sulaukti iki 400 tūkst. lankytojų.
Parke budės 35 JAV gelbėtojų sertifikatus gavę gelbėtojai. Atėjus su vaikais (iki 5 metų jie įleidžiami nemokamai), taip pat saugu. Jiems įrengtas negilus specialus atrakcionų baseinėlis arba vaikų priežiūros kambarys, kur mažieji mokomi polinezietiškų žaidimų ir šokių.
Pasaulis priartėja! Ir ko gi vasariškai nuotaikai reikia daugiau? Argi nenuostabu bent keletui valandų niekur iš Lietuvos neišvykus pasimėgauti Polinezijos egzotika! O susitarus iš anksto vaikų grupėms net rengiamos nemokamos edukacinės programėlės apie šių kraštų geografiją ir kultūrą. Bet pirmiausia, kaip sakė prancūziškai ir maorių kalba kalbantis Teo iš Taičio, pasisveikinkime jų kalba – „aloha!” Tai ne tik pasisveikinimas, tai savotiškas geros nuotaikos slaptažodis įeinant į Polinezijos, vadinamos paskutiniu rojumi žemėje, parką.