Šiandien Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmų moterų vokalinis ansamblis „Eglė” mini 25 metų jubiliejų, todėl surengė ansamblių festivalį, išleido kompaktinę plokštelę. Per koncertą bus ir netikėtų pasirodymų, net fejerverkų.
Festivalis pavadintas „Lygių balsų ansamblių festivalis „Eglei-25”. Tad rimtai ir iškilmingai į rūmus prie Žirmūnų tilto šį vakarą susirinks ne tik „Eglės” dainininkės su savo vadove Egle Juozapaitiene ir koncertmeistere Ina Kononova, bet ir „Sūduviečio” vyrai, atkakę net iš Marijampolės ar „Dainavos” vokalinio ansamblio vyriškiai, atlėkę iš Radviliškio rajono.
Jubiliejinio vakaro vedėjas – operos solistas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vytautas Juozapaitis. Jis, kaip ir dera ištikimam ansamblio gerbėjui, ne tik pranešinės, komentuos bei pristatys koncerto dalyvius, bet ir pats užtrauks dainą. Tad ar verta abejoti, kad ansamblio dalyvių vaikai, nuo mažų dienų kartu su mamomis skubėję į repeticijas, iškęs nepasirodę scenoje?! Bus ir daugiau svečių – dainuojančių ir net scenoje šokančių, pavyzdžiui, „Meilės valsą”…
„Eglės” istorija
Tikroji kolektyvo įkūrimo data – 1981 metų pabaiga, o pirmasis ansamblio vadovas – Leonidas Abaris. Tačiau jis netrukus pasitraukė į kitą kolektyvą, o moterų ansambliui Vidaus reikalų ministerijos kultūros rūmuose vadovauti ėmėsi konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) solinį dainavimą studijavusi Eglė Juozapaitienė. „Apie dešimtį metų mūsų vokalinis ansamblis gyvavo be pavadinimo, tačiau buvo labai gerai žinomas ne tik sostinėje, bet ir visoje Lietuvoje, – prisimena „Eglės” vadovė E.Juozapaitienė. – Labai daug koncertavome miestuose, miesteliuose ir kaimuose, kur ypač buvome laukiamos.”
Pastaruoju metu vokalinį ansamblį „Eglė” klausytojai įsidėmėjo iš jų atliekamų giesmių Pažaislio vienuolyne, pasirodymų per Policijos dienos koncertus ar Palangos lygių balsų choro festivaliuose. Būtent Palangoje 2002-2005 metais ansamblis pelnė festivalio diplomus ir padėkos raštus. Praėjusiais metais Palangoje neteko dainuoti, nes tuo metu gastroliavo Slovakijoje. Ir šiemet vėl „Eglės” laukia ne mažesnis išbandymas Vilniuje – jubiliejinis koncertas.
Į jį ateis ne tik gerbėjai, bet ir specialistai. Teks įrodyti, kad ne už grožį, o už puikiai atliekamus kūrinius diplomą pelnė VII tarptautiniame rusų sakralinės muzikos festivalyje, laureato vardą populiariajame Lietuvos konkurse „Sidabriniai balsai 2005”, parsivežė diplomantų apdovanojimus iš I tarptautinio Baltijos šalių vokalinių ansamblių konkurso Rygoje. Gastrolių geografija jau nusidriekė ir per Rusiją, Lenkiją, Belgiją, Austriją, jau minėtą Slovakiją.
Sutapimai
Beje, kodėl kolektyvas pasivadino „Egle”? Ar tai – užuomina ar kokia sąsaja su ilgametės choro vadovės vardu?
„Beveik prieš penkiolika metų nusprendėme, jog ansambliui reikia pavadinimo, balsavimo būdu tokį pasirinkome. Tai tik sutapimas…” – juokiasi E.Juozapaitienė. Ir priduria. Ko gero, tik dėl rūmų direktoriaus, buvusio chorvedžio Romualdo Juozapaičio ansamblis dar egzistuoja. Tai jis – ne giminė, tik ansamblio vadovės bendrapavardis – priglaudė kolektyvą po savo šiltu sparnu ir globoja šiais sudėtingais kultūrai laikais.”
Repertuaro įvairovė
Moterų ansamblio repertuaras ypač įvairus – nuo klasikinės, bažnytinės muzikos, lietuvių bei kitų šalių harmonizuotų liaudies dainų iki šiuolaikinės estrados, džiazo kūrinių. Anot E.Juozapaitienės, didžiausią koncertų programų dalį sudaro vadinamasis retro repertuaras. Tai lietuvių Algimanto Raudonikio, Mikalojaus Noviko, Miko Vaitkevičiaus, Algimanto Bražinsko, Jurgio Gaižausko, kitų mūsų ir užsienio kompozitorių kūriniai.
Ansamblis turi ir savo autorių. Dainų žodžius rašo ansamblio vadovė R.Juozapaitienė ir Jolita Radišauskienė, apibūdinama kaip didžiausia „Eglės” poetė.
„Mūsų su Egle kuriamos dainos, aišku, apie meilę, – LŽ pasakoja apie dvidešimt metų kolektyve dainuojanti J.Radišauskienė. – Kartais, kai pradedame repetuoti naują dainą, net apsiverkiame susigraudinusios.” Net per koncertus daugiausia ašarų išliejama dainuojant J.Radišauskienės „Atminimų bangas” ar Juozo Erlicko žodžiais parašytą „Širdį”. J.Radišauskienės žodžiais sukurta „Sužibo vilties žvaigždė” bei E.Juozapaitienės „Kai tu toli” – įrašytos ir į pirmąją „Eglės” kompaktinę plokštelę „Žiedų pūga”.
Penkiolika likimų
Kolektyve – penkiolika moterų. Jos skirtingų profesijų, patirties, charakterių, tačiau turi vieną bendrą dalyką – be „Eglės” neįsivaizduoja savo gyvenimo. Taip kalbėjo visos LŽ pakalbintos moterys, kolektyvą suvokiančios kaip bendraminčių klubą, o repeticijas – kaip vietą, kur, pabėgus nuo kasdienybės rūpesčių, atgyja širdis. Koncertmeisterė I.Kononova, prieš dvidešimt trejus metus kartu su E.Juozapaitiene atėjusi į ansamblį, pasakoja apie visas siejančią artimą draugystę – kartu džiaugiasi ir guodžia vieną kitą, kai prireikia. O vadovė primena, kad kolektyve beveik nėra žmonių kaitos. Viena jauniausių narių – jau septynerius metus Lietuvoje gyvenanti Lidija Rasutis, ne kur kitur, o „Eglėje” balsą miklinusi prieš televizijos projektą.
„Čia atėjus pirmiausiai atsižvelgiama, ar tu geras žmogus, po to – kaip dainuoji,” – pasakoja trijų vaikų mama Violeta Skulskienė. Prisimena, kaip Justukas, šiandien jau dešimtmetis vyras, augo, užkulisiuose vystykluose laukdamas mamos. Šiandien jis – Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos antrokas – dalyvaus koncerte. Tryliktus metus „Eglėje” dainuoja profesionali muzikė, žinoma estrados dainininkė Lina Urnikytė. „Nors daugelis moterų neturi muzikinio išsilavinimo, tačiau turi gerą klausą ir balsą, – sako L.Urnikytė. – Dainuodamos viena kitą palaikome žvilgsniais, šypsenomis. Smagu, kai daina skamba, neklaidžiojame.” Apie dvidešimt metų ansamblyje ir profesionali dainininkė Alytė Balkuvienė, E.Juozapaitienės bendramokslė. Dar studentė, kurso draugės paprašyta, atėjo padėti padainuoti, taip ir liko… Nes daina – saviraiškos būdas, gyvenimo būtinybė.