Gamtos nuskriaustiems žemdirbiams – valstybės litas

Pernai Lietuvą nusiaubusi sausra padarė ūkininkams šimtus milijonų litų žalos. Po ilgų pažadų šiemet valstybė jiems skyrė kompensacijas. Kai kam – tik po litą ar kelis.

Vieniems – keli litai, kitiems – tūkstančiai

Praėjusiais metais vien Marijampolės savivaldybės 701 ūkininkas ir žemės ūkio bendrovė nurodė, kad jų nuostoliai dėl nepalankių meteorologinių reiškinių viršija 13,3 mln. litų. Žala buvo skaičiuojama atsižvelgiant į žemės derlingumą, prognozuotą ir lauktą derlių, kitus rodiklius.

Šiemet kompensacijos sulaukęs vienas didžiausių Sūduvos krašto ūkininkų Vytautas Žarnauskas, valdantis maždaug 2 tūkst. hektarų ūkį, gautus pinigus prilygino katino ašaroms. „Mūsų ūkis gavo apie 50 tūkst. litų kompensacijos, nors nuostoliai sudarė maždaug 1,5 mln. litų, gal ir dar daugiau. Bet ir pati žalos skaičiavimo metodika buvo tokia, kad tų nuostolių susidarytų kuo mažiau”, – teigė V.Žarnauskas. Ūkininkas stebėjosi, jog skaičiuojant nuostolius vidutiniu javų derlingumu pasirinktas labai menkas derlingumo rodiklis, nors realiai jis būna beveik dvigubai didesnis.

Nedidelės „Šešupės” žemės ūkio bendrovės vadovas Algimantas Jokūbėnas sakė, kad praėjusiais metais jų patirti nuostoliai sudarė per 400 tūkst. litų. Kaip kompensacija į sąskaitą įplaukė apie 26 tūkst. litų. „Ar tai daug, ar mažai, palyginti su nuostoliais, tegul kiekvienas mano, kaip nori. Bet be nuostolių žemės ūkyje neapsieisi. Todėl ir tie tūkstančiai vis yra šiokie tokie pinigai”, – kalbėjo A.Jokūbėnas.

Pasak Marijampolės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Eugenijaus Alesiaus, kompensacijas už nuostolius, patirtus dėl sausros, tūkstančiais skaičiuoja tik stambūs ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės.

Tačiau kai kurie smulkūs ūkininkai, dirbantys nors ir derlingas Sūduvos žemes, atsiėmė tik po kelis litus kompensacijų. „Jos buvo skaičiuojamos pagal specialią metodiką, todėl smulkieji, valdantys po 10-15 hektarų žemės, iš tikrųjų gavo nedaug pinigų. Mat buvo mokama tik 20 proc. kompensuotinos sumos dydžio išmokos. Stambūs ūkininkai, žemės ūkio bendrovės sulaukė šiek tiek didesnių kompensacijų, bet ir tos nedidelės, palyginti su patirtais nuostoliais”, – pripažino E.Alesius.

Jei duoda – imk

Praėjusių metų sausra Alytaus rajono žemdirbiams padarė žalos daugiau kaip už 4,5 mln. litų. Valstybė nuo stichijos nukentėjusiems ūkininkams paremti skyrė 1,65 mln. litų.

„Jei duoda, reikia imti”, – taip valstybės paramą įvertino Alytaus rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Stasys Supranavičius.

Anot jo, blogai ne tai, jog parama ne tokia, kokios tikėjosi žemdirbiai, bet kad pinigai bus išmokėti per du kartus. Pirma dalis – 20 proc. nuo kompensuojamos sumos – jau turėjo pasiekti žemdirbius. Dar 16 proc. žadama išmokėti, jei tam pritars Seimas.

Mažiems ūkiams – mažiausiai

„Prašymus kompensuoti padarytą žalą parašė 2539 žemės ūkio subjektai, nors nuo stichijos nukentėjo kur kas daugiau žemdirbių. Tačiau pagal nustatytą tvarką išmokų galėjo prašyti tik tie, kurie patyrė ne mažesnį nei 30 proc. derliaus nuostolį palankiose ūkininkauti žemėse ir 20 proc. nuostolį – ne tokiose palankiose žemėse”, – aiškino S.Supranavičius.

Žemdirbių apskaičiuota suma, pritaikius atitinkamą formulę, buvo sumažinta 30 procentų. Išmokas jie gavo būtent nuo tos sumažintos sumos. Vadinasi, kuo menkesnis ūkis, tuo menkesnė ir skirta parama. Taip atsirado absurdiškos išmokos mažažemiams – vos po porą litų.

Tik suerzino

„Tokia parama – tik susierzinimas”, – teigė Lazdijų rajono Šventežerio seniūnijos gyventoja Ona Januškienė, turinti nedidelį ūkelį. Moteris sakė dar nežinanti, kiek jai sumokėta kompensacijos, tačiau ir domėtis nėra didelio noro, nes ir taip aišku, kad gauti pinigai bus menka parama ūkiui.

Milijoninių nuostolių sausra padarė vienintelei Alytaus rajono bendrovei „Atžalynas”. Jai apskaičiuota suma viršija 400 tūkst. litų. Simno seniūnijoje, Kaimynų kaime, gyvenančiam ir didelį augalininkystės ūkį turinčiam ūkininkui Edvardui Guževičiui suskaičiuoti nuostoliai keliomis dešimtimis tūkstančių litų didesni už „Atžalyno”. Per du kompensacijų išmokėjimo etapus bendrovė turėtų gauti 135 tūkst. litų, o ūkininkas – 158 tūkst. litų.

Absurdiška tvarka

„Džiaugiuosi, kad nors nedidelę dalį nuostolių padengs valstybė. Už gautus pinigus pirksiu trąšų. Tik reikėjo gerokai anksčiau ir konkrečiai paskelbti, kada bus mokamos kompensacijos, kokios sumos pinigų atiteks, o paskelbus laikytis duoto žodžio”, – ir džiaugėsi, ir piktinosi E.Guževičius.

„Geriau tiek negu nieko”, – sakė „Atžalyno” pirmininkas Algis Žėkas. Anot bendrovės vadovo, dabartinė žemės ūkio nuostolių kompensavimo tvarka absurdiška. Stambūs ūkininkai ir bendrovės galės pajusti išmokų naudą, o mažažemiai ir smulkieji žemdirbiai vėl bus nuvilti. Esą kam reikėjo nedidelius ūkius turintiems žmonėms kvaršinti galvas išmokomis, jei vien dokumentams tvarkyti jie išleido daugiau pinigų, negu gavo kompensacijų.

„Savivaldybių žemės ūkio skyrių specialistai ir seniūnijų darbuotojai buvo tiesiog užversti biurokratiniu popierių tvarkymu, o rezultatas – apgailėtinas. Gal reikėjo numatyti minimalią žalos sumą, kad kiekvienas ūkininkas pats apsispręstų, ar verta kreiptis dėl išmokų, jeigu jos sudarys kelias dešimtis arba dar blogiau – kelis litus”, – svarstė A.Žėkas.