Klaipėdos senamiestyje birželio 7-9 dienomis vėl sužydės tarptautinio teatrų festivalio „Šermukšnis” žiedai. Jau 14-ąjį kartą. Bet šiemet jie ir vėl bus kitokie, ypatingi…
Festivalio inicatorius, nepailstantis organizatorius, idėjų generatorius ir meno vadovas Alvydas Vizgirda prisimena, kad pirmasis teatrų festivalis „Šermukšnis” Klaipėdoje įvyko 1985-aisiais. Šventė patiko klaipėdiečiams ir ji tapo tradiciniu miesto renginiu, vykstančiu kas antri metai. Iki 2002-ųjų „Šermukšnio” spektakliai buvo rodomi miesto teatrų salėse, 2002-aisiais dešimtasis „Šermukšnis” įsiliejo į Jūros šventę, išėjo į Klaipėdos gatves bei aikštes ir buvo entuziastingai sutiktas daugiatūkstantinės klaipėdiečių ir miesto svečių minios.
Tikrasis „Šermukšnis” – tai ne tik spektakliai ar įspūdingi renginiai, o šventės visuma – spalvomis, reginių gausa ir fantasmagorija pulsuojantis miesto senamiestis su alogišku, keistu, linksmu ir be galo teatraliniu jo gyvenimu.
Šiais metais teatrų festivalis „Šermukšnis” vėl keičiasi. Šventė vėl taps savarankišku miesto renginiu ir vyks Klaipėdos piliavietėje.
– Kokie pagrindiniai šiemečio festivalio akcentai? – kalbinu A.Vizgirdą.
– Šventė sumanyta tarsi iš dviejų, o gal net ir trijų dalių. Pagrindinę festivalio programą, kaip ir praėjusiose šventėse, sudarys profesionalių teatrų pasirodymai. Be to, bus dar ir pramoginė programa – Atgimimo aikštėje savotiškos akcijos-kvietimai į piliavietę ir joje rodomus spektaklius. Pačioje piliavietėje – dar du akcentai. Vienas – profesinis teatras ir kitas – tai, ką mes visuomet darome, – naktiniai šou, visokie vaidenimaisi ir tabalai.
– Kur piliavietėje bus rodomi teatrų spektakliai?
– Labai gražioje vietoje, Pilies muziejaus pašonėje, prie archeologų atkastų akmenų. O visa kita vyks aplinkui. Žmonės atėję sužinos, nes ten veiks mūsų festivalio teatrabaris „Božegraika”, alų pilstysime ant kalno, iš ten transliuos festivalio radijas – skelbsime, kurią valandą kas kur vyks. Benas Šarka savo projektą rodys piliavietės didžiojoje aikštėje, o lenkai pasirinks vietą, kai atvyks, o kitas – prie pat Danės.
– Kas ta „Božegraika”?
– Taip vadinosi Kaune kažkada buvusi teatralų ir apskritai menininkų labai pamėgta kavinė. Augustinas Gricius taip yra pavadinęs net vieną savo pjesę. Ji apie tai, kaip lietuvaičiai renkasi į tą kavinę ir pramogauja, išgėrimui pateisinti sugalvodami pačias įmantriausias formas. Tikiuosi, mūsų „Božegraikoje” girtaujama nebus (juokiasi). Bet žmonės galės maloniai praleisti laiką, bus ir baras, ir pramoginė programa. Tikiuosi, atvyks pakoncertuoti Karinių pajėgų orkestras, pakvietėme ir chorų, kuriuos seniai jungiu su teatru. Tiems, kurie dar nematė, parodysime visokiausių mosčių Pilies teatro kaukes, baletmeisteris Povilas Fokinas pristatys savo spektaklį „Milonga del Andželo”. Pasitiksime visus atvykstančius, rengsime propagandines akcijas – už kulinarinio paveldo išsaugojimą ir kitas. Jose dalyvaus Kretingos teatras. Koncertines programas parodys ir svečiai, pavyzdžiui, Daugpilio teatras.
– O trečioji dalis?..
– Tai bus „Šermukšnis” naktibaldoms. Tie, kurie nemėgsta eiti į dieninius spektaklius, galės ateiti naktį. Jiems vaidins lenkų teatrai, ugnies vaidenimą suruoš Benas Šarka , o jungtinė klaipėdiečių komanda – mįslingą misteriją „Kvadratai”.
– Ar brangūs bilietai į „Šermukšnio” spektaklius?
– Visai pigūs – nieko (juokiasi). Viskas – nemokamai. Su mūsų mecenatu ir partneriu Klaipėdos miesto savivaldybe pasitarėme, kad būtų nesąžininga imti iš žiūrovų pinigus.
– Festivalis miestui bus brangus?
– Nepigus. Žadam kainuoti apie šimtą tūkstančių. Turime ir daugiau rėmėjų, bičiulių, kurie prisidės.
– Ar visi žiūrovai viską galės pamatyti?
– Gali būti keblu, kai nemokama, bet pagalvojom ir apie tai. Spektaklius transliuosime į gretimą erdvę – juos bus galima matyti didžiuliame videoekrane.
– Kodėl festivalį rengiate ne teatrų salėse, o atviroje erdvėje?
– Toks miesto pageidavimas, ir abejoju, ar pats norėčiau kitaip. Tik kažkaip su miestu turėtume suderinti, koks tas festivalis turi būti. Mano nuomone jis turi būti kamerinis, ne masinė fiesta. Labai sunku, nes visos atviros erdvės Klaipėdoje nepritaikytos kultūriniams renginiams. Nei Jono kalnelyje, nei piliavietėje nesutvarkyta infrastruktūra. Sakykim, mes norėjome rodyti spektaklį Atgimimo aikštėje, – iš mūsų buvo paprašyta milžiniška suma už elektros pajungimą. Tos pačios bėdos ir kitur.
– Kodėl į festivalį pasikvietėte šiuos, o ne kitus tetarus?
– Motyvai labai paprasti. Visi lietuviai žinot tokius korifėjus kaip Nekrošius, Koršunovas, Tuminas. Manau, kad Lietuvoje yra ir daugiau gerų režisierių, bent jau pavykusių spektaklių. Šis festivalis – jokiu būdu ne alternatyva mūsų korifėjams, bet iš noro parodyti, ką gero turime dar. Ir ką gero turi mūsų kaimynai.
-Savo Kaune pastatytą spektaklį irgi įtraukėte į programą…
– Ne todėl (juokiasi). Tokia tradicija. Kadangi jau taip susiklostė, kad esu šio festivalio organizatorius, visada kokį nors savo spektaklį įtraukdavau į jo programą. Šį todėl, kad jame myliu kai kuriuos aktorius. Nors spektaklis vertinamas labai įvairiai…
– Kokie yra šio festivalio siekiai?
– Kad būtų į ką pažiūrėt, kad būtų gerų aktorinių darbų. Ir iškelti pasaulio karnavalizcijos idėją. Juk pasaulis – kaip karnavalas, ir nežinia, ar mes vaikštom savais veidais, ar su kaukėmis… Ar jas nešiojame savo noru, ar per prievartą?..
Kartu tai yra linksma. Beveik garantuoju, kad bent išorinis karnavalas mums pavyks. Ko gero, karnavalo idėją pagrįs ir „Šermukšnio” spektakliai.
Kuo toliau, tuo labiau man patinka karnavalo tema. Kad tik patiktų publikai.