Jungtinių Valstijų prezidentas George’as W. Bushas (Džordžas V.Bušas) ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas liepą surengs neįprastą viršūnių susitikimą, kurio metu stengsis sutvirtinti bendradarbiavimą Irano klausimu ir sušvelninti amerikiečių priešraketinės gynybos planų keliamą įtampą, trečiadienį pranešė Baltieji rūmai.
Abu lyderiai, dar susitiksiantys birželio 6-8 dienomis Vokietijoje vyksiančiame daugiašaliame susitikime, derybas surengs liepos 1-2 dienomis. Pasak Baltųjų rūmų atstovo žiniasklaidai Tony Snow (Tonio Snou), susitikimas vyks kadenciją baigusio JAV prezidento George’o Busho vyresniojo namuose, kurortiniame Kenebankporto mieste Meno valstijoje.
„Kodėl gi ne? Tai šauni vieta jam rengti. Jūs ką, šaipotės? – gūžtelėjo pečiais T.Snow, paklaustas apie susitikimo vietą. – Aš, tiesą sakant, giliai užslėptos prasmės tame neieškau”.
G.W.Bushas ir V.Putinas aptars krizę, kilusią dėl Irano neva vykdomos branduolinės programos, bendradarbiavimą „taikaus atomo” programų srityje ir JAV planus Europoje dislokuoti priešraketinės gynybos sistemą, kuriems aršiai prieštarauja Maskva, teigė T.Snow.
„Iš tikrųjų tai puiki proga jam ir prezidentui Putinui tęsti kaip visada atvirus ir labai nuoširdžius jųdviejų pokalbius apie rūpimus dalykus”, – sakė jis.
Amerikiečių pareigūnai teigia, kad G.W.Bushui pavyko bendradarbiavimą Irano branduolinės programos klausimu paversti svarbiausiu JAV ryšių su Rusija prioritetu, tačiau abiejų šalių santykiams gresia sunkus išbandymas rimtais ginčais dėl JAV priešraketinės gynybos skydo ir Vašingtone kilusio susirūpinimo, jog Rusija nusigręžia nuo demokratinių reformų bei pažeidinėja žmogaus teises.
V.Putinas antradienį įspėjo, kad priešraketinė gynyba Europą gali paversti „parako statine”, nors Rusija ką tik išbandė naują balistinę raketą ir apskelbė, jog tokie gynybiniai įrengimai naujajam jos kūriniui lengvai įveikiami.
„Mes visada laikėmės pozicijos, kad priešraketinė gynyba Europoje yra skirta bandyti padėti visoms tautoms, tarp jų ir rusų, apsiginti nuo išorės grėsmių”, – tvirtino T.Snow.
Įtampą kelia ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) plėtra į rytus, suprantama kaip priešiška Rusijai.
Rusiją piktina ir tikėtina NATO plėtra į Balkanus, tačiau dar garsesnių prieštaravimų kelia galima buvusių posovietinių kaimynių Gruzijos ir Ukrainos narystė šiame aljanse.
„Jungtinių Valstijų ir Rusijos bendradarbiavimas svarbus sprendžiant regioninius konfliktus ir stabdant masinio naikinimo ginklų plitimą, kovojant su terorizmu ir ekstremizmu”, – teigiama T.Snow parengtame pranešime.
Tačiau seniai vykstančiame diplomatiniame mūšyje dėl JAV ketinimų išplėsti priešraketinės gynybos skydą į Vidurio Europą V.Putinas paleido naują kaltinimų krušą – Maskva amerikiečių planus vaizduoja kaip bandymą nusverti branduolinės jėgos svarstykles Vašingtono naudai.
Jungtinės Valstijos aiškina, jog Čekijoje planuojama įrengti radarų bazė ir kaimyninėje Lenkijoje numatomi pastatyti 10 raketų gaudytuvų gins Europą nuo galimos grėsmės iš Irano ir Šiaurės Korėjos, o Rusijai jokio pavojaus nekels.
Įtampa dar labiau išaugo V.Putinui paskelbus, kad Maskva stabdo dalyvavimą Įprastinės ginkluotės Europoje sutartyje (ĮGE) ir įspėjus apie galimas naujas ginklavimosi varžybas.
Šis Rusijos prezidento pareiškimas nuskambėjo po to, kai jis su G.W.Bushu telefonu aptarė artėjantį labiausiai išsivysčiusių pramoninių valstybių, vadinamų Didžiuoju aštuonetu (G-8), viršūnių susitikimą, kuris birželio 6-8 dieną vyks Vokietijos Heiligendamo kurorte.
Praėjusią savaitę kalbėdamas apie Iraną G.W.Bushas teigė išvien su Vašingtono sąjungininkėmis Europoje bei Rusija ir Kinija sieksiąs, kad Jungtinių Tautų (JT) reikalavimams nutraukti neva vykdomą branduolinę programą nepaklūstančiai Islamo Respublikai būtų sugriežtintos sankcijos.
Turėdamas omenyje V.Putiną ir Kinijos prezidentą Hu Jintao (Hu Dzintao), G.W.Bushas sakė: „Šie lyderiai suprato, kad branduolinį ginklą turintis Iranas nepaprastai destabilizuotų pasaulį. Jie suinteresuoti, kad mes toliau bendradarbiautume ir izoliuotume šį režimą”.