Nors visoje Lietuvoje buvo prabilta, kad nuo liepos 1 dienos įsigaliojo naujos dujų kainos buitiniams vartotojams, AB „Lietuvos dujos” Alytaus skyriaus viršininkas Vytautas Gražulis to patvirtinti negalėjo. Bet ta proga su juo kalbame apie kitus gyventojams rūpimus dalykus.
– Nuo liepos 1 dienos buitiniams vartotojams nustatyta nauja dujotiekių prisijungimo tvarka. Kaip dabar miesto gyventojai galės prisijungti prie AB „Lietuvos dujos” dujų tiekimo sistemos?
– Tai visai paprasta: jie mums susimokės ir bus dujofikuojami. Visiems buitiniams dujų vartotojams nustatyta bendra prisijungimo kaina – 2 tūkstančiai 630 litų be PVM, jeigu prijungiamo dujotiekio ilgis iki 30 metrų. Už kiekvieną papildomą dujotiekio metrą dar reikia mokėti po 80,5 lito be PVM.
– Ką numatote daryti su tais dujotiekiais, kuriuos gyventojai įsirengė savo lėšomis?
– Šiuos dujotiekius, jeigu jie įteisinti Registrų centre, „Lietuvos dujos” išperka. Dabar vis dar delsia parduoti dujotiekius keturios bendrijos, nes nori atgauti kuo daugiau investuotų lėšų.
– Vadinasi, gyventojų netenkina kaina, kurią už išperkamus dujotiekius ketina sumokėti „Lietuvos dujos”?
– Daugelis gyventojų tikisi atgauti visas anksčiau investuotas lėšas. Deja, tai neįmanoma. Mat mes apskaičiuojame pagal įkainius, kurie suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Atsižvelgiant į vamzdžio skersmenį, vidutinė kaina nuo 8 iki 12 litų už metrą. Be to, kompensuojamos ir Registrų centre bei notarų kontorose patirtos išlaidos. Bendrovei ekonomiškai neapsimoka išpirkti prieš 10 ir daugiau metų už didesnę kainą įrengtų dujotiekių, nes juos reikia aptarnauti, remontuoti, o ateityje ir perkloti. Tad bendrovė negali skirti investicijų, kurios (tai priklauso nuo gyventojų suvartojamų dujų kiekio) atsipirktų tik po 20-50 metų. Juolab kad per gyventojų įrengtų dujotiekių naudojimo laiką jų investuotos lėšos iš dalies arba visiškai jau atsipirko, nes gamtinės dujos buvo pigios.
– Kaip numatote elgtis su tais gyventojais, kurie nesutiks parduoti jiems priklausančių dujotiekių už „Lietuvos dujų” siūlomą kainą?
– Jie nebus verčiami parduoti. Tokiu atveju gyventojai turės sudaryti dujotiekių eksploatavimo sutartį su įmone, turinčia licenciją vykdyti šią veiklą, tačiau remontuoti šiuos tinklus savininkai privalės savo lėšomis. „Lietuvos dujos” neprieštaraus, jeigu gyventojai pageidaus su bendrove sudaryti dujotiekių nuomos sutartis. Šiuo atveju bendrovė gyventojams mokėtų už dujotiekių nuomą, o gyventojai bendrovei – už eksploataciją. „Lietuvos dujos” jau yra nustačiusios, kiek galėtų mokėti už dujų tinklų nuomą, o gyventojams – už eksploataciją. Abu įkainiai labai panašūs.
– Ką numatote daryti su Registrų centre neregistruotais dujotiekiais?
– Šie dujotiekiai neturi šeimininkų arba gyventojai, kurie juos įrengė, neįteisino jų Registrų centre. Tokių dujotiekių Alytaus dujų skyriaus zonoje yra apie 3 kilometrai. Kadangi „Lietuvos dujos” įpareigotos tikrinti ir prižiūrėti visus dujotiekius, tačiau negali remontuoti bendrovei nepriklausančio turto, todėl bendrovė kreipėsi į teismą, siekdama pagal įgyjamą senatį (daugiau kaip 10 metų) nustatyti nuosavybės teisę į eksploatuojamus dujų tinklus, kurie nėra įregistruoti Registrų centre. Atsiradus pretendentams į šį turtą, procesai teismuose bus sustabdyti.
– Priminkite Alytaus gyventojams, kas gali atlikti dujinių šildymo katilų, dujinių viryklių techninį patikrinimą, remontą, perkėlimą, prijungimą, dujų skaitiklių perkėlimą ir kitus, su dujomis susijusius, darbus?
– Pirmiausiai reikia žinoti, kad tai yra mokamos paslaugos ir jos į dujų kainą neįeina. Šiuos darbus gali atlikti AB „Lietuvos dujos” Alytaus skyrius arba su Alytaus skyriumi sutartį sudariusios kvalifikuotos firmos, turinčios licenciją juos atlikti. Rekomenduočiau dujų vartotojams nelaukti, kol dujinis prietaisas suges, bet nors kartą per penkerius metus atlikti dujinių viryklių ir kartą per metus – dujinių vandens šildymo katilų techninį patikrinimą. Tai tikrai nebrangiai atsieinanti paslauga, užtikrinanti saugų ir patikimą dujinių prietaisų darbą. Dėl visų minėtų darbų atlikimo galima kreiptis tel. 7 57 32 arba 8-698-5 59 91.
Labai gaila, kad kai kurie dujų vartotojai ar dėl nežinojimo, ar dėl kitų priežasčių atlikti šiuos darbus kviečiasi licencijų neturinčius asmenis. Šių telefonai iškabinti laiptinėse. Tokie „meistrai” gyventojams padaro meškos paslaugą. Vien šiemet baudomis nuo 100 iki 500 litų už įvairius pažeidimus po tokių „meistrų” apsilankymo jau nubausta apie 50 dujų vartotojų. Ypač daug vargo gyventojams sukelia asmenys, perkeliantys dujų skaitiklius ir atliekantys suvirinimo darbus, nes tai traktuojama kaip neteisėtas prisijungimas prie dujų sistemos. Už tokį pažeidimą skiriama 500 litų bauda. Be to, dar reikia padengti dėl neteisėto dujų vartojimo padarytus nuostolius, o tai gali siekti kelis tūkstančius litų.
– Kaip prie dujų tinklų gali prisijungti įmonės?
– Įmonės prie dujų tinklų gali prisijungti taip, kaip ir gyventojai, – sumokėjusios prisijungimo mokestį, kuris priklauso nuo jungiamo tinklo ilgio ir norimo vartoti dujų kiekio. Detalesnė informacija teikiama AB „Lietuvos dujų” Alytaus skyriuje. Bet įmonės, kurios nori dujas naudoti šildymui, turi gauti Alytaus miesto savivaldybės leidimą. Gauti tokį leidimą labai sudėtinga net ir naujoms įmonėms, nors, atsižvelgiant į LR šilumos ūkio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, svarbiausias šilumos ūkio specialiojo plano, kuris Alytaus miesto savivaldybėje šiuo metu baigiamas rengti, tikslas yra tenkinti vartotojų šilumos poreikius mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai. Vadinasi, įstatymo normomis nustatomi du kriterijai: mažiausios sąnaudos vartotojui ir neigiamo poveikio aplinkai neviršijimas.
– Kur slypi to sudėtingo leidimo gavimo šaknys?
– Visiems aišku, kad deginti dujas įmonėje ir taip gaminti šilumą naudojimo vietoje yra gerokai pigiau, nei dujas deginti katilinėje, nutolusioje už kelių kilometrų, ir šilumą tiekti vamzdžiais tekančiu karštu vandeniu.
Dėl neigiamo poveikio aplinkai neviršijimo, galiu pasakyti, kad įmonė, deginanti gamtines dujas ir pagaminanti vieną kilovatvalandę šilumos, į aplinką per dūmtraukį išmeta apie 0,217 kilogramo anglies dvideginio (vienai megavatvalandei – 217 kilogramų). Kiti degimo produktai – tai vandens garai ir nesudegęs ore esantis azotas. Taigi apie kokį neigiamą poveikį gamtai galima kalbėti, kai iš dūmtraukio tik šaltu metu galima matyti išeinančius baltus vandens garus.
Nežiūrint to, balsavimas paprastai vyksta taip: Alytaus dujų skyriaus atstovas balsuoja „už”, UAB „Litesko” filialo „Alytaus energija” atstovas – „prieš”, miesto savivaldybės atstovai susilaiko ir sprendimas nepriimamas.
Leidimas naudoti dujas šildymui neduodamas net ir tuo atveju, jeigu dujos įmonei reikalingos technologiniam procesui. Taip įmonės verčiamos jungtis prie centralizuoto šildymo sistemos, o technologijai naudoti dujas, t.y. turėti du šilumos šaltinius. Nors esą Alytuje taip sudaromos palankiausios sąlygos verslui su mažiausiomis sąnaudomis šilumos vartotojams, bet visa tai daroma prisidengiant tuo, kad vartotojų praradimas lemtų mokėjimo už centralizuotą šildymą pabrangimą. Deja, naujo vartotojo atsiradimas arba praradimas kaip šilumos sektoriuje, taip ir dujų sektoriuje, sumažina arba padidina ne tik šilumos sektoriaus, bet ir dujų sektoriaus paslaugų tarifus.
Alytaus miesto savivaldybei rūpi tik šilumos sektorius, nors Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis draudžia valstybės ir savivaldos institucijoms priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, teikiančius privilegijas arba diskriminuojančius atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems subjektams. Nors aiškiai suvokiama, kad įstatymai pažeidžiami, tokie sprendimai vis dėlto priimami, todėl įmonėms, norinčioms gauti leidimą naudoti šildymui dujas, lieka vienintelė galimybė kreiptis į teismą.
– Ką galėtumėte pasakyti apie ateities planus?
– Daugelis Alytaus gyventojų nė nenujaučia, kad yra toks „Lietuvos dujų” bendrovės Alytaus skyrius. Mes iki šiol ramiai, korektiškai, be intrigų, triukšmo, nepastebimi dirbome Alytaus gyventojų labui. Taip dirbsime ir ateityje. Mūsų svarbiausias tikslas – nepertraukiamai, saugiai, nesukeliant vartotojams problemų ir neigiamų pasekmių, mažiausiomis išlaidomis, „Lietuvos dujų” bendrovės skelbiamomis kainomis, tenkinti pagal standartus nustatyto kaloringumo gamtinių dujų poreikius visų rūšių Alytaus gamtinių dujų vartotojams. Vartotojų poreikių tenkinimas suprantamas, kaip sutarto kiekio patogiausio ir ekologiškiausio kuro, gamtinių dujų, pateikimas į vartotojų dujų tiekimo sistemą.
Onutė Pluščiauskienė