Vaikų teisių apsaugai kliudo žinybų bendradarbiavimo stygius

Įgyvendinant mokyklinio amžiaus vaikų, priskiriamų socialinės rizikos grupei, teisių apsaugą, trūksta vaiko teisių apsaugos tarnybos, policijos ir mokyklų bendradarbiavimo, teigia Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė.
Ketvirtadienį Seime surengta tarptautinė konferencija „Vaikai – visuomenės dalis”, skirta Vaikų gynimo dienai. Ją organizavo Europos Parlamento Socialistų frakcijos Lietuvos delegacija, Europos socialistų partija ir Lietuvos socialdemokratų partija.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė konferencijoje apžvelgė vaikų padėtį Lietuvoje. Jos teigimu, iš Lietuvoje gyvenančių 718 tūkst. vaikų, net 167 tūkst. jų yra iš daugiavaikių šeimų, 30 tūkst. vaikų vienas arba abu tėvai yra išvykę iš Lietuvos, daugiau nei 31 tūkst. gyvena socialinės rizikos šeimose, apie 5 tūkst. gyvena globos namuose, kasmet be vieno iš tėvų lieka apie 10 tūkst vaikų.

Blogiausia pagėtis yra ikimokyklinio amžiaus vaikų, tačiau padėtis nėra džiuginanti ir mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių grupėse.

Anot Vaiko teisių apsaugos kontrolierės, „teoriniam lygmeny pas mus padaryta viskas, bet kalbant apie vykdymą, čia jau yra sudėtingesnė problema”.

„Trūksta bendradarbiavimo tarp vaiko teisių tarnybų, policijos, mokyklų, kadangi vis dėlto gaji tradicija, kad mokykla yra sava valstybė, iš kurios niekas neturi išeiti ir niekas nieko negali žinoti, kas ten vyksta. Ir dėl to nebendradarbiaujant ženklesnių rezultatų pasiekti labai sunku, nes statistika yra žiauri, vaikų smurtas agesyvėja, amžius jaunėja, kiekis smurtaujančių didėja. Šiandien reikia mesti visas ambicijas šalin ir tiesiog ieškoti tų būdų”, – BNS teigė R.Šalaševičiūtė.

Jos teigimu, mokyklos nepatraukliai organizuoja tėvų susirinkimus ir tėvai tiesiog įprato tai priimti kaip formalų dalyką, todėl nėra linkę bendradarbiausti su mokykla auklėjant savo vaikus.

„Ten kur vaikas, ten formalumo negali būti”, – įsitikinusi kontrolierė.

Praėjusių metų pabaigoje paskelbtas Didžiosios Britanijos Jorko universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė, jog Lietuvos vaikai ir paaugliai jaučiasi prasčiau, nei jų bendraamžiai visose kitose Europos Sąjungos šalyse.

Tyrimo duomenis skelbė Pasaulinė sveikatos organizacija.

Lietuvos vaikai visoje ES gyvena prasčiausioje aplinkoje, jaučiasi mažiausiai saugūs ir blogiausiai vertina savo pačių gyvenimo kokybę.

Šalių sąrašo apačioje Lietuva liko dar trijose kategorijose: vaikų prasta materialinė situacija (22 vieta iš 25), blogi santykiai šeimoje ir su bendraamžiais (20 vieta iš 25), vaikai jaučiasi mažai įtraukiami į visuomeninių organizacijų veiklą.

Vertinant vaikų sveikatos apsaugą Lietuvoje, 32 proc. jų nurodė besijaučiantys prastai. Tai didžiausias procentas Europoje. Taip pat Lietuvos vaikai yra prasčiausios nuomonės apie save tarp bendraamžių visose kitose ES šalyse. Anot tyrimo autorių, tokie vaikai labiausiai linkę į depresiją ir beviltiškumą, mažiau nori bendrauti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Vaikai su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.