Absoliuti dauguma apklaustų Lietuvos verslininkų tiki, kad nepalankios žiniasklaidos publikacijos ir transliacijos gali sužlugdyti jų verslą, bet beveik pusės iš jų nedomina pačių kritikuojamos žiniasklaidos pajamų šaltiniai.
Tai atskleidžia sociologinis-kriminologinis tyrimas, kurį ketvirtadienį pristatė korupcijos reiškinius analizuojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International” Lietuvos skyrius. Tyrimo metu 2007 m. balandžio ir gegužės mėnesiais apklausti 502 vidutinio ir stambaus verslo atstovai.
Beveik 62 proc. respondentų sako visiškai tikį ir per 29 proc. greičiau tikį, kad nepalankios žiniasklaidos publikacijos ir transliacijos apie konkretų asmenį arba įmonę gali tą asmenį arba įmonę sužlugdyti.
Beveik 43 proc. apklaustų verslininkų nuomone, visoje šalyje platinama nacionalinė spauda dažnai ir labai dažnai mainais už reklamos užsakymus skelbia reklamos užsakovui palankias publikacijas, beveik 34 proc. respondentų mano, kad tai labai dažnai ir dažnai daro regioniniai laikraščiai ir beveik 29 proc. taip mano apie nacionalinius TV transliuotojus.
Užsakomuosius straipsnius ir laidas, kurie palankiai nušviečia įmonių reikalus, tačiau nėra aiškiai pažymėti kaip reklama, teigiamai vertina beveik 18 proc. respondentų, beveik 43 proc. – neutraliai ir beveik 40 proc. – neigiamai.
Iš visų respondentų, kurie turėjo reikalų su žiniasklaida, 13 proc. teigė žiniasklaidai atsilyginę pinigais, reklama ar skelbimais už palankių publikacijų paskelbimą arba nepalankių nepaskelbimą.
Nors verslininkai įtarinėja žiniasklaidą korupcija, tačiau per 43 proc. apklausos dalyvių į klausimą, ar jų įmonei pakanka žinių apie konkrečių žiniasklaidos priemonių finansinius šaltinius ir jų kilmę, atsakė, kad tuo nesidomi.
Žinių apie žiniasklaidą nepakanka ar visiškai nepakanka per 43 proc. respondentų, o žinių pakanka ar visiškai pakanka beveik 13 proc.
Vertindami Lietuvos institucijų korumpuotumą, verslininkai žiniasklaidą laiko antrąja (79 proc.) labiausiai korumpuota po valdžios (94 proc.).
„Aš turiu įspūdį, kad kai kurie laikraščiai gali pragyventi iš reketo. Didelė pajamų dalis gali būti reikalavimas iš verslininkų susimokėti, reklamuotis tam, kad jie nerašytų blogai apie juos. Tokiose situacijose tiesiog norisi šauktis prokurorų”, – padėtį žiniasklaidos rinkoje vertino „Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovas Rytis Juozapavičius.
Jo teigimu, jeigu visuomenė ir patys žurnalistai šios problemos nespręs, „žurnalisto profesinis prestižas anksčiau ar vėliau nusiris iki prostitutės”.
„Man atrodo, labai svarbi akimirka šiandien atskirti žurnalistus. Tie, kurie skelbia naujienas, remdamiesi tik naujienos verte, turėtų aiškiai tai deklaruoti Jie turi savo rankose didelę galią, jie turėtų atsiskirti nuo korumpuotųjų ir juos smerkti. Jeigu garbingų ir negarbingų žurnalistų supriešinimas pavyks, tai aš situacijos nedramatizuočiau. Problema ta, kad tokių tyrimų duomenys yra priimami kaip norma „, – apgailestavo R.Juozapavičius.