Nebe pirmą kartą girdime šiųmetines sinoptikų prognozes – artėjanti vasara greičiausiai būsianti karšta ir sausringa. Šitokios spėlionės ne itin guodžia kelininkus, kuriems, kaip ir visiems eismo dalyviams, dėl to gali iškilti papildomų problemų.
Kelius remontuoti vasarą neišvengiama – tinkamiausias metas šiems darbams dėl Lietuvos klimato sąlygų palyginti trumpas (gegužė-spalis). Šiuo laikotarpiu geriausia platinti ir gerinti asfaltbetonio dangas, remontuoti tiltus ir viadukus.
Transporto srautai didėja
Žiniasklaidoje, internete Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) nuolat informuoja apie didesnius magistraliniuose ir krašto keliuose vasarą vykdomus darbus, numatomą jų pabaigą. Tačiau dėl neišvengiamai susidarančių eilių keliuose vis dar girdėti nepatenkintųjų balsų.
Prieš trejus metus Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, ne tik pagausėjo automobilių, – keliuose vis didesni sunkiojo transporto srautai. Pavyzdžiui, automagistralėje „Via Baltica” mašinų per 2000-2006 metus padaugėjo beveik 100 procentų!
Viena vertus, tai liudija tranzitinės valstybės reikšmę ir augančią ekonomiką. Kita vertus, tokie faktai įpareigoja keliams, jų infrastruktūrai skirti kaskart didesnį dėmesį. Pasak LAKD generalinio direktoriaus pavaduotojo Petro Tekoriaus, kad kelių konstrukcija laikytų projekte numatytą laiką, dėl daugėjančio sunkiojo transporto būtina taikyti brangesnes technologijas, naujas medžiagas, kloti storesnius dangų sluoksnius, stiprinti kelių pagrindą.
Modernizuoti būtina
Nei kelininkai, nei mokslininkai, nei kiti kelių bei transporto srities specialistai, deja, nesitikėjo tokio spartaus transporto augimo. Pavyzdžiui, per dvejus metus Kauno-Utenos-Daugpilio kelyje automobilių srautas padidėjo 58 procentais. Šitokio masto buvo laukiama tik po 10 metų. Toks šuolis ir padidėjęs tranzitas kelininkams iškėlė naujų uždavinių.
Kaip teigė P.Tekorius, dar 1997 metais, tik ruošdamasi stoti į ES, Lietuva įsileido sunkiąsias Europos krovininio transporto priemones – sunkvežimius, kurių ašies apkrova 11,5 tonos. Sovietmečiu visų kelių asfaltinė danga buvo projektuojamos 10 tonų ašies apkrovai.
Lietuvos kelininkai 11,5 tonų ašies apkrovai jau pritaikė daugiau kaip 1000 km kelio dangos. Tačiau dar penkiskart tiek kelio dangų europiniams vežimams ir jų įprastiems standartams yra netinkamos.
Suprantama, kaip pripažino P.Tekorius, trūkstant lėšų nepadaryta daugelio darbų. Tik kilometrui kelio rekonstruoti, sustiprinant dangą, reikia mažiausia 1,5 mln. litų. Kad magistraliniais ir krašto keliais galėtų važiuoti 11,5 tonos ašies apkrovos mašinos, jiems stiprinti turėtume investuoti dar apie 7,5 mlrd. litų.
Darbus spartinti trukdo lėšų stygius
P.Tekorius siūlo palyginti, kiek lėšų vienam valstybinės reikšmės kelio kilometrui prižiūrėti tenka kitose Europos šalyse. Pavyzdžiui, Šveicarija tokiam ruožui per metus skiria 128 tūkst. eurų; Slovėnija, kuri yra viena iš labiausiai išsivysčiusių Vidurio Europos šalių – 38,4 tūkst., mūsų kaimynės Estija ir Latvija po 17 tūkst., Lenkija – 11,8 tūkst. Lietuva – 11,6 tūkst. eurų.
2007 metais planuojama rekonstruoti 150 kilometrų valstybinės reikšmės kelių dangos. Tačiau tam, kad užtikrintume saugų eismą, pritaikytume šalies kelius 11,5 tonų ašies apkrovai, šie dydžiai yra per maži. Būtina rekonstruoti bent po 250 kilometrų kelių kasmet.
Ne visas dangas būtina rekonstruoti, kur kas dažniau jos remontuojamos. Šiandien privalu suremontuoti 1200 kilometrų dangos, tam reikia 200 mln. litų. Turimų lėšų užteks tik 377 kilometrams.
Automobilių kelių būklę lemia kelių nelygumai, stiprumas, provėžų gylis, sukibimo koeficientas. P.Tekorius įsitikinęs, kad būtent sunkusis transportas pirmiausia sukelia kelių dangos nelygumo ir provėžų gylio didėjimą. Apskaičiuota, kad visiškai pakrauto penkiaašio sunkvežimio sukeliamas neigiamas poveikis kelio dangai atitinka 50 tūkst. lengvųjų automobilių poveikį.
„Suprantama, paprastėjant valstybės sienų kontrolei ir plėtojantis ryšiams tarp ES šalių, sunkiojo transporto eismas Lietuvos tarptautiniais keliais toliau didės. Kartu bus daroma žala kelių dangai. Tai suvokėme seniai ir tam rengiamės. Tačiau šiandien Lietuvos automobilių kelių direkcija, kaip asignavimų valdytoja, iš biudžeto gauna tik pusę reikiamų lėšų. Nedera pamiršti, kad vien per 2006 metus valstybinės reikšmės kelių darbų kainos pašoko mažiausia 11 procentų. Savotišku gelbėjimosi ratu mums tapo sėkmingai šalies keliams tiesti ir remontuoti taikomos ES lėšos”, – sako P.Tekorius.
Išeitis – riboti eismą?
Žinomas ne vienas atvejis, kai žmonių saugumui ir kelio dangai išsaugoti kaitriausiomis vasaros dienomis (termometro stulpeliui peršokus 25 laipsnių padalą) kai kuriose šalyse būdavo ribojamas sunkiasvorio transporto eismas. Ir šią vasarą taip elgiasi mūsų kaimynai lenkai, baltarusiai. Ar neteks dėl vasaros karščių panašių priemonių imtis ir mums?
„Kategoriškai to neteigiu, bet, jei saulė svilins negailestingai, o asfalto dangai grės pavojus neatlaikyti, kai kurių apribojimų galime būti priversti imtis”, – pripažįsta P.Tekorius. „Kur kas paprasčiau šią problemą spręstume turėdami tinkamą kiekį lėšų – magistralinių kelių dangas galėtume sutvarkyti taip, kad didesnių problemų dėl vasaros kaitros nekiltų.”