Vilniaus žalumą keičia betonas

Vilnius – pernelyg žalias miestas. Taip nusprendė politikai ir ėmė vieną po kito naikinti sostinės skverus. Nauja auka – Žemaitės skveras sostinės centre, – rašo dienraštis „Vakaro žinios“.

Paprastai ši barbariška veikla slepiama po kilniais tikslais – ketinimais vietoj iškirstų medžių statyti dailės galerijas. Kitur kultūrinėms erdvėms vietos nebeieškoma.

Šį mėnesį buvo sunaikintas skveras šalia sostinės K. Kalinausko gatvės. Ten turėjo išdygti dailininko Kazimiero Leonardo Žoromskio galerija, tačiau kažkodėl ėmė dygti penkiaaukštis gyvenamasis namas.

Dabar sostinės valdžia kėsinasi iškirsti ir šalia Gedimino prospekto esančio Žemaitės skvero medžius. Čia turėtų išdygti kito žymaus dailininko – Antano Gudaičio – galerija. Niekas neprieštarauja kultūrinių erdvių gausėjimui Vilniuje, visi pripažįsta A. Gudaičio nuopelnus Lietuvai ir džiaugiasi, kad jo kūryba nenugrims užmarštin. Tačiau taip ir lieka nesuprantama, kodėl kultūrinės erdvės turi dygti sostinės žaliųjų plotų sąskaita. Baisiausia, kad į tai visiškai abejingai žiūri ir Aplinkos ministerija.

„Lietuvos dailės muziejus prašo patikslinti detalųjį planą, nes netinka sklypo ribos. Projektas užstrigo Vilniaus apskrityje. Kai Vilniaus apskritis jį patvirtins, didelių problemų nebekils. Pasikoreguos detalųjį planą ir prasidės darbai. Problemos yra tik dėl automobilių statymo“, – paaiškino Aplinkos ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė.

Valstybės pareigūnė abejinga ir žaliųjų plotų naikinimui.

„Aplinkos ministerija pagal savo prigimtį turi atstovėti žaliuosius plotus. Tačiau dailininkas paliko savo kūrinius su sąlyga, kad galerija būtų Žemaitės skvere. Pati idėja graži. Tačiau pritrauktos papildomos lėšos esamam pastatui rekonstruoti. Privatūs pinigai neateina šiaip sau. Atėjo su ta sąlyga, kad bus gautas papildomas plotas. O praplėtimas gresia skvero apkarpymu. Bet ministerijos prigimtinė teisė būtų kovoti už skverą“, – dėstė J.Juozaitienė.

Be to, Aplinkos ministerijos sekretorė pareiškė, kad Vilnius yra ir taip labai žalias miestas – vienas žaliausių Europoje.

„Turėjome ir K. Kalinausko, ir P. Cvirkos, ir Žemaitės skverelius. Tai – tikrai nuostabus dalykas. Tokią prabangą centre mažai didmiesčių gali sau leisti“, – tvirtino J. Juozaitienė. Anot jos, jei Seimas laiku priims reikiamus įstatymus, bent jau likę skverai nebebus kertami.

Lietuvos dailės muziejaus, siekiančio Žemaitės skvere pastatyti galeriją, direktoriaus pavaduotojas Vytautas Balčiūnas paaiškino, kodėl pasirinkta tokia vieta. „Ten stovi dailininko dirbtuvės. Istorinės dirbtuvės, kuriose lankėsi Juozas Miltinis ir visas elitas. Be to, toks buvo velionio pageidavimas“, – sakė V.Balčiūnas.

A. Gudaitis 1985-aisiais Lietuvai padovanojo 200 paveikslų ir apie 400 kūrinių eskizų bei piešinių. Bet su sąlyga, kad po jo mirties Žemaitės skvere iškiltų jo vardo galerija. 1992-aisiais sklypą statyboms tuomečio švietimo ir mokslo ministro Dariaus Kuolio teikimu paskyrė Vyriausybė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.