Latvijos parlamentarai ketvirtadienį surengs specialų posėdį naujam šalies prezidentui išrinkti, tačiau vis dar neaišku, ar vyriausybės remiamas kandidatas laimės rinkimus.
Atrodo, kad daugiausiai galimybių pakeisti kadenciją baigiančią šalies vadovę Vairą Vykę-Freibergą turi chirurgas Valdis Zatleris, nes jo kandidatūrą iškėlė Latvijos valdančioji koalicija, bet stebėtojų nuomonės nesutampa dėl to, ar jis tikrai taps trečiuoju šalies prezidentu nuo Latvijos nepriklausomybės atgavimo 1991 metais.
Itin populiarios V.Vykės-Freibergos antroji ir pagal konstituciją paskutinė kadencija baigsis liepos 7 dieną.
Su 52 metų V.Zatleriu varžosi buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, 66-erių Aivaras Endzinis, kurį iškėlė kairiųjų opozicija.
Kad laimėtų rinkimus į šį didžia dalimi reprezentacinį postą, kandidatas turi surinkti paprastą daugumą balsų – mažiausiai 51 deputato balsus 100 vietų parlamente.
Keturios premjero Aigaro Kalvičio konservatorių koalicijos partijos iš viso turi 58 vietas, tad V.Zatlerio padėtis atrodo geresnė.
„Dar per anksti pasakyti, kas laimės, bet yra daug požymių, kad gali būti išrinktas Zatleris”, – sakė politikos apžvalgininkas Janis Ikstenis.
Tačiau manoma, kad kai kuriems įstatymų leidėjams nepatinka V.Zatleris, kuris vadovauja Latvijos valstybinei traumatologijos ir ortopedijos ligoninei, nes jis pripažino, kad yra gavęs neoficialių „dovanų” iš savo pacientų.
Pats V.Zatleris neigia, kad padarė ką nors neteisėta, tačiau šis prisipažinimas neabejotinai pakenkė jo įvaizdžiui.
„Zatleris politikoje yra labai nepatyręs, – pažymėjo J.Ikstenis. – Tai, kad jis pripažino paėmęs kyšį, diplomatijos požiūriu taip pat neatrodo gerai”.
Jei nė vienas kandidatas negaus balsų daugumos, ne vėliau kaip per 15 dienų turi būti surengtas antras balsavimas, kuriam partijos gali iškelti naujus kandidatus.
„Zatleris yra protingas žmogus, turintis atsakomybės jausmą ir galintis gerai dirbti didelės įtampos situacijose. Tačiau atrodo, kad jį valdo koalicijos partijos ir jų lyderių interesai”, – sakė Ivaras Ijabas iš Latvijos universiteto.
Parlamentarai taip pat gali atsižvelgti į visuomenės nuomonę. Neseniai atlikta „Latvijas Fakti” apklausa parodė, kad tik 28 proc. latvių remia V.Zatlerį.
Maždaug 54 proc. apklaustųjų išreiškė paramą A.Endziniui, kuris Konstituciniam Teismui pirmininkavo nuo 1996 iki 2006 metų. Jo kandidatūrą iškėlė opozicinis „Santarvės centras”, kurį remia Latvijos rusiškai kalbančių gyventojų mažuma.
Vis dėlto, kaip sakė I.Ijabas, „Endzinio reikalas nėra realus”, pirmiausia dėl to, kad nė viena koalicijos partnerė viešai nepareiškė nepritarimo V.Zatlerio kandidatūrai.
Europos Teisingumo Teismo teisėjas Egilis Levitis minimas kaip galimas kompromisinis kandidatas, jei prireiktų antrojo rinkimų rato.
51 metų E.Levitis pripažino, kad į jį dėl to buvo „kreiptasi”, tačiau nesakė, kas į jį kreipėsi. Iš pradžių jis teigė, kad prezidento posto nesieks, bet šią savaitę pareiškė, kad šis klausimas liko „atviras”.
„Jis pakankamai lankstus, kad bendradarbiautų su skirtingomis politinėmis partijomis”, – sakė I.Ijabas.
Latvijos prezidentai nebūtinai turi būti patyrę politikai. V.Vykė-Freiberga prieš pirmąjį išrinkimą 1999 metais buvo mažai žinoma; sovietinės okupacijos metais ji gyveno Kanadoje, kur tapo psichologijos profesore.
V.Zatleris ir A.Endzinis užaugo sovietų valdomoje Latvijoje. E.Levitis 1972 metais, būdamas paauglys, išvyko iš šalies ir grįžo tik 1991-aisiais.
V.Vykė-Freiberga ragino leisti rinkėjams rinkti prezidentą, ir apklausos rodo, kad dauguma šalies gyventojų pritaria šiam jos siūlymui.