Įėjus į jo kambarį pasitinka ideali švara, asketiškas interjeras ir du muzikos instrumentai kambaryje – gitara ir kitas ant stalo gulintis keistas styginis instrumentas. „Tai – turkų liaudies instrumentas „classic komenche”, – išsyk paaiškina muziką Klaipėdos universitete (KU) studijuojantis turkas Serhatas Denizas (Serhat Deniz).
Papasakok, ką studijuoji?
Muziką.
Kokią?
Truputį sunku nusakyti, nes Turkijoje mokausi nacionalinės turkų muzikos, o čia negaliu mokytis to paties. Čia mano dalykai – pianinas, harmonija, muzikos kalba…
Gitara?
Taip, bet ne paprasta. Ši gitara kitokia. Ji be gitaros gervės dalmenų (iškilusios metalinės pertvarėlės gervėje – Aut. past.). Tai turkiška sistema. Dabar ji skamba truputį turkiškai, jos melodijų diapazonas turtingesnis. Įprastos gitaros melodijos yra labai taisyklingos, aiškios, o su šia gitara gali sugroti kitokias dainas.
Ar tau patinka Klaipėda?
Žinai, kai pirmąkart čia atvykau buvo truputį keista, bet jau po savaitės viskas buvo gerai. Gal tik truputį keista: kai tu turi kitokią odos spalvą, kartais gal pasijunti neįprastai. Asmeniškai man buvo keisčiausia, kad čia mažas miestas. Ankara, kur aš studijuoju, turi 50,5 mln. žmonių, daugiau nei visa Lietuva. Aš čia atvažiavau ir matau: „Akropolis”, senamiestis – viskas, neturi didelio pasirinkimo. Bet turi pats susikurti pramogų. Galbūt ne Klaipėdoje – yra Palanga, pajūris. Tai iš tiesų mielos vietos, man jos patinka. Manau, man čia geriau gyventi nei Ankaroje. Kai aš būnu Turkijoje, jaučiuosi labai nervingas, kupinas streso. Pavyzdžiui, turi praleisti dvi valandas transporte, kad nuvažiuotum į darbą. Paskui vėl dvi valandas, kol grįžti. Tai sunku. O čia viskas arti.
Sunku studijuoti KU?
Mes ne visai paprasti studentai – „Erasmus” studentams viskas yra kitaip. Pavyzdžiui, aš neturiu grupės, kiekvienąkart, kai einu į fakultetą, mano paskaitos vyksta akis į akį su dėstytoju. Skiriasi ir dalykai, kuriuos studijavau Ankaroj ir čia. Man nėra nei sunku, nei lengva – vidutiniška. Tai gera patirtis.
O ką manai apie lietuvius studentus?
Jie labai sunkiai dirba. Pavyzdžiui, vakar rengėm vakarėlį ir jie neprisijungė prie mūsų. Sako: „Mes turim dirbti, mokytis…” Mano lietuviai draugai tikrai mieli ir draugiški, bet apskritai lietuviai atrodo labai rimti žmonės, jie nedažnai šypsosi. Bet kai pradedi bendrauti – pralinksmėja. Niekada čia nesu turėjęs bėdų, kai prireikdavo kokios informacijos, patarimo, kaip kur nueiti ir pan.
Nesijauti nesaugus gyvendamas rajone, kuris vadinamas pavojingu?
Taip, kartais. Ši vieta ne tokia jau ir saugi. Aš kažką panašaus girdėjau praėjusiais metais. Kažkokie benamiai, gal girti, sumušė keletą turkų. Vienas vos nemirė. Jis turėjo apie savaitę gulėti ligoninėje. Aš tai išgirdau Turkijoje ir truputį bijojau. Pavyzdžiui, turime studentų iš Belgijos, Rusijos, Latvijos – jie visi panašūs į vietinius. O kas dėl manęs – visiems aišku, jog aš svetimšalis. Profesoriai mane įspėjo nevaikščioti vienam naktimis. Bet nemalonių situacijų visame pasaulyje tai gali nutikti, bet kurioje šalyje, Lietuva nėra tuo išskirtinė.
O kaip užsieniečiai jaučiasi tavo šalyje?
Negaliu pasakyti, jog turiu užsieniečių draugų savo universitete. Nelabai bendrauju su jais. Bet būti užsieniečiu Turkijoje ne taip jau sunku, nes turkai visuomet nori jiems padėti. Turkai iš tiesų labai draugiški ir tai užsieniečių nuomonė, ne mano. Viskas priklauso nuo to, kur tu gyveni, kur apsistojai, kur studijuoji. Turkija – turizmo šalis ir turkai pripratę prie užsieniečių, tai jiems ne taip keista.