Kupiškio rajono Ožkinių kaimo gyventoja 59 metų Feodosija Garalevičienė kasdien meldžiasi, kad nebūtų lietaus.
Moteris žino – jeigu prapliups, jos sodyba akimirksniu patvins, nes greta esančiame Didžprūdžio upelyje bebrai prirentę daugybę užtvankų, kurios neleidžia laisvai nutekėti vandeniui.
Smarkiau palijus ūkininkė be ilgaaulių guminių batų negali ir pro duris išeiti, nes iš karto už slenksčio tyvuliuoja visą kiemą apsemiantis vanduo.
Pas F.Garalevičienę atvažiuojantys giminaičiai ir svečiai, esant lietingam orui, savo automobilius turi palikti atokiau nuo sodybos ant aukštumėlėje esančio kelio, nes baiminasi, kad pažliugusiame kieme pavojingai įklimps.
Moteris guodėsi, kad net į lauko tualetą nueiti patvinusiu kiemu sudėtinga.
Kad dėl to jai būtų mažiau vargo, atvažiavę F.Garalevičienės vaikai padarė iki tualeto vedantį medinį lieptą. Juo moteris naudojasi, kai kiemą dėl bebrų užtvenkto upelio užlieja vanduo.
Kankina kraujasiurbiai
Prasidėjus didesniam potvyniui, F.Garalevičienė pro langą ne kartą yra mačiusi čia pat per kiemą šniokščiančio upelio vagoje besilepinančius mažus bebriukus, kurie srovėje mokosi plaukioti.
Pasak F.Garalevičienės, net ir sausesnę vasarą dėl bebrų užtvenktame Didžprūdyje užsistovėjusio vandens gyventi sodyboje tampa nepakenčiama.
Drėgmėje gausiai veisiasi įvairiausi kraujasiurbiai, būriais atakuojantys ir žmones, ir gyvulius.
Išsprogdino tik tam kartui
Prieš dvejus metus po motinos mirties sodybą Ožkiniuose paveldėjusi F.Garalevičienė kartu su pastatais pati to nežinodama palikimo gavo ir visą bebrų koloniją.
Greta sodybos esančioje užpelkėjusioje pievoje įsikūrę darbštūs žvėreliai moters gyvenimą pavertė košmaru.
Dėl Didžprūdyje suręstų bebrų užtvankų savo sodyboje nuolat užtvindoma F.Garalevičienė „Panevėžio rytui” skundėsi pagalbos niekur neprisišaukusi.
„Kai tik apsigyvenau Ožkiniuose, dėl bebrų daromų nuostolių kreipiausi į įvairiausias instancijas, tačiau rezultato nesulaukiau – kaip vargau, taip ir tebevargstu”, – sakė moteris.
Pasak F.Garalevičienės, jos sodybą ir netoliese bebrų suręstą namelį apžiūrėjo gamtosaugininkų, medžiotojų ir savivaldybės atstovų komisija.
„Atvažiavo būrelis ponų, pavaikštinėjo, palingavo galvomis ir išvažiavo. Po to bandė bebravietę ardyti ir ją net sprogdino, tačiau žvėrelius išvaikė tik tam kartui. Netrukus jie grįžo ir su naujomis jėgomis ėmė vėl statyti užtvankas”, – guodėsi nesėkmingos kovos su bebrais išvarginta moteris.
Nuleido rankas
F.Garalevičienė neslepia ir pati bandžiusi ardyti bebravietę, keliskart tam samdžiusi žmones.
„Nieko nepavyko padaryti. Čia reikia išmanančių žmonių pagalbos ir pinigų. Deja, jų mano kovai su bebrais niekas duoti nenori. Matyt, esu pernelyg menkas žmogelis. Jei būčiau kokio seimūno močiutė, bebrų prie mano sodybos seniai niekas nebematytų”, – įsitikinusi moteris.
„Nebeskaičiuoju pinigų, kuriuos išleidau atsivežti žvyrui, kad gelbėčiausi nuo užtvindymo. Nebekreipiu dėmesio ir į pražuvusį šieną, kurio pernai dėl patvinimo negalėjau susivežti, o dėl tos nesuvežtos apipuvusios žolės šiemet nebegaliu pjauti naujos”, – sielojosi ūkininkė.
Vanduo gviešiasi ir namo
F.Garalevičienė prasitarė su siaubu stebinti, kaip bebrų sukeliami potvyniai pamažu naikina jos sodybą.
Sode dėl nuolat vandens plaunamų šaknų mirė kelios obelys, pradėjo zmekti ir į vieną pusę krypti kieme pastatyta daili pirtelė.
„Su nerimu laukiu artėjančio rudeninio darganų sezono. Jei pasipils gausūs lietūs, neabejoju, kad vanduo pasieks ir gyvenamąjį namą”, – kremtasi moteris.
Medžiotojai – bejėgiai
Medžiotojų ir žvejų draugijos Kupiškio rajono skyriaus pirmininkas Albinas Vaižmužis mūsų laikraščiui sakė, kad neregėtas bebrų populiacijos išplitimas pastaraisiais metais tapo tikra stichine nelaime.
„Kitose Europos šalyse šių žvėrelių beveik nėra, o mes nebežinome, kaip nuo jų apsiginti”, – sakė rajono medžiotojų vadas.
Anot A.Vaižmužio, F.Garalevičienei kaip nors padėti gintis nuo bebrų daromų nuostolių kažin ar galės.
„Bebrų namelį netoli tos moters namų net sprogdinome, tačiau jie netruko susinešti naują būstą. Antašavos medžiotojų būrelis, kurio teritorijoje yra Ožkiniai, turės susigalvoti kitokių bebrų gaudymo būtų”, – mano A.Vaižmužis.
Jis patvirtino F.Garalevičienės teiginį, kad bebrams iš Ožkinių išvaikyti reikėtų investuoti lėšų.
„Pieva, kurioje įsikūręs bebrų namelis, nemelioruota, virtusi nepereinama pelke. Išeitis būtų joje iškasti melioracijos griovį ir pievą kiek nusausinti. O tuomet būtų galima imtis ir bebrų”, – paaiškino A.Vaižmužis.
Kas turėtų šiuo reikalu pasirūpinti, skirti lėšų ir organizuoti darbus, medžiotojas sakė neįsivaizduojantis.
Medžiotojų nebepremijuoja
Maždaug prieš trejus metus Kupiškio rajono savivaldybė už vieną nušautą bebrą medžiotojams mokėjo po 50 litų.
Anot A.Vaižmužio, ši akcija buvo skirta bebrams iš Kupos upės, tekančios per Kupiškio miestą, išvaikyti.
„Iš Kupoje įsikūrusių maždaug 50 bebrų sumedžiojome 20. Likusieji pasitraukė patys, ir medžiotojų premijavimo akcija baigėsi, nes savivaldybė daugiau tam nebeturėjo lėšų”, – „Panevėžio rytui” sakė A.Vaižmužis.
Seniūnas judins reikalus
Kupiškio seniūnijos vadovas Vilius Vytautas Semėnas „Panevėžio rytui” sakė žinantis F.Garalevičienės problemas.
Anot seniūno, bebrus išgyvendinti iš jų pamėgtos vietos labai sunku, o šalia F.Garalevičienės namų esanti užpelkėjusi pieva – sunkiai įveikiama.
„Lėšų nusausinti tą pievą seniūnija neturi, tačiau bendromis jėgomis su medžiotojais tą „užmirkusį reikalą” kaip nors bandysime išspręsti”, – pažadėjo V.V.Semėnas.
Seniūnas mūsų laikraštį patikino jau kitą savaitę susitiksiąs su medžiotojais, kurių teritorijoje yra Ožkiniai, ir tarsiąsis dėl neatidėliotinos pagalbos F.Garalevičienei.
Diana Makšimienė
„Panevėžio rytas”