Lietuvoje veikia ne viena blaivybę propaguojanti organizacija. Tačiau dauguma kalbintų jaunuolių prisipažino apie jas nieko negirdėję. Stereotipiškai mąstantiems blaivininkų veikla atrodo net moraliai pasenusi. Tuo metu tokio pobūdžio organizacijų atstovų tikinimu, jose jau seniai nebeapsiribojama nykiomis paskaitomis, o jaunų žmonių, kurie ieško alternatyvos pasisėdėjimams prie butelaičio su draugų kompanija, tikrai netrūksta.
Nenori pamokslų
„Ką, blaivybė?! – suprunkštė studentas Mindaugas, paklaustas, ką žinąs apie tokias organizacijas. – Nesąmonė, pasiieškok įdomesnės temos!”
„Paskaitos, diskusijos – nuvalkiota ir atsibodę, – teigė kalbintas 17-metis klaipėdietis Artūras. – Jiems reikėtų pasiieškoti naujesnių formų savo idėjoms skleisti.”
„Nė vienas vakarėlis, praleidžiamas su draugais, nevyksta be svaigiųjų gėrimų ar cigarečių. Būna taip, jog susirenka skirtingi, visai nepažįstami žmonės – tad svaigalai padeda atsipalaiduoti, rasti bendrą kalbą”, – sakė vaikinukas.
„Perskaitęs kokį blaivybės draugijos skelbimą, tikrai nesusidomėčiau. Net neabejoju, jog daugelis taip padarytų”, – mano Artūras.
Studentės Aistės teigimu, reikalinga ir švietėjiška veikla, ypač jaunesniems žmonėms.
„Manau, jog vien įdomaus užimtumo neužtenka, jaunimui reikalingos ir paskaitos, diskusijos, tačiau jos turėtų būti žaismingos, su vaizdine medžiaga. Vis dėlto, nepamokslaujantis žodis, manau, turi galią”, – teigia studentė.
Dauguma apklaustųjų mano, kad susiradus darbą ar įdomios laisvalaikio veiklos, ši jaunimo problema nebūtų tokia opi.
„Studentai, kurie ir mokosi, ir dirba, dažniausiai neturi laiko pasilinksminimams, tad ir svaigiųjų pramogų tenka atsisakyti, o neturintiems pastovaus užsiėmimo ir kyla noras laiką leisti svaiginantis”, – mano jau kelerius metus dirbanti studentė Aistė.
Beje, daugelis kalbintų jaunų klaipėdiečių sakė, jog gal ir prisidėtų prie blaivybės draugijų veiklos, tačiau kur ir kaip jos veikia, girdėti jiems netekę.
Merginos pralenkia vaikinus
Pasak blaivybės organizacijų, kurių Lietuvoje veikia keletas, atstovų, svaiginimasis – viena didžiausių jaunesnio amžiaus žmonių problemų.
Neretai jaučiamas stereotipo, jog neįmanoma linksmai praleisti laiko be alkoholio, narkotikų ar nikotino, įtaka. Jaunuoliai paprasčiausiai nesupranta, kad susirasti draugų, linksmintis galima ir kitokiais būdais. Ir šių būdų reikia mokytis.
Anot Vilniuje įsikūrusios Lietuvos jaunimo blaivybės draugijos „Baltų ainiai” pirmininko Alfonso Čekausko, panelės į svaiginimosi liūną įklimpsta anksčiau nei vaikinai.
„Merginos subręsta daug greičiau, todėl joms ir norisi anksčiau patirti tokius „gyvenimo malonumus”, kokius suteikia svaigieji gėrimai, cigaretės ar narkotikai”, – mano A. Čekauskas.
Problemos šeimose
Kaip teigiama, svariausios priežastys, dėl kurių vaikinai ir merginos pradeda svaigintis, yra neturėjimas veiklos bei draugų įtaka, norėjimas pritapti prie jų.
Be to, pastebima, jog šiuo metu jaunuolių, turinčių tokio pobūdžio problemų, amžius pajaunėjo iki 14-16 metų.
Problema taip pat slypi ir pačiose šeimose, kurios pakliūna į socialinės ruzikos grupes, susijusias su nedarbu, svaigalų ar narkotikų vartojimu.
„Jaunuoliai iš tokių šeimų mato tik vieną gyvenimo pusę, todėl svarbus vaiko kaip visapusiškos asmenybės ugdymas, įtraukimas ne tik į kiemo bendruomenę, bet ir skatinimas tapti aktyviu visuomenės nariu, ko visuomeninės organizacijos ir siekia”, – teigia jau 8 metus veikiančios Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjūdžio „Žingsnis” pirmininkas Andrius Stasiukynas.
Šviesti – nepakanka
„Baltų ainių” pirmininko manymu, blaivybę propaguojančios draugijos veiklos pagrindas turi būti švietėjiška veikla. Tačiau vien nuolat gvildenti blaivybės pranašumus neįmanoma.
„Stengiamės plėsti, propaguoti sveiką gyvenimo būdą, ta tema leidžiame laikraštuką, rengiame įvairius seminarus, diskusijas.
Manau, jog švietimas yra reikalingas, tačiau nuolat kartoti, kas yra blogai, nėra tikslinga – jaunimui reikia kitokios veiklos, užsiėmimo, kas savaime nutolintų mintis apie svaiginimąsi. Tai – taip pat mūsų programos dalis”, – sakė A. Čekauskas.
Draugijos „Baltų ainiai” nariai netgi duoda įžadus nevartoti kvaišalų.
Uostamiestyje neprigijo
Blaivybės sąjūdžio „Žingsnis” pirmininkas A. Stasiukynas pasakojo, jog dažniausiai į jų organizaciją ateina jaunimas, norintis save realizuoti, susirasti sau tinkamos veiklos. Čia galima atskleisti savo sugebėjmus ir kūrybiškumą stovyklose, žygiuose, paskaitose.
„Organizuojami skirtingoms amžių grupėms tinkantys įvairaus pobūdžio renginiai, todėl galima rinktis. Skatinamas bendrumas ir tolerancija vienas kitam”, – pasakojo pašnekovas.
Blaivybė šioje organizacijoje nereiškia visiškos abstinensijos, t. y. svaigalų atsisakymo, o blaivų ir sveiką protą, joje propaguojama sveika gyvensena be priklausomybių.
„Jaunimui siūlome įvairiapusį užimtumą, suteikiantį nemažai žinių ir formuojantį socialinius įgūdžius. Mūsų veikloje dalyvaujantys asmenys lengviau bendrauja, geriau organizuoja savo laisvalaikį, kelia sau aiškesnius ir konkretesnius tikslus, lengviau išreiškia save ir jaučiasi reikalingi”, – mano pirmininkas.
Pasak A. Stasiukyno, sąjungoje daugiausia susitinka 15-16 metų jaunuoliai bei pirmakursiai ir antrakursiai, atvykę studijuoti į Vilnių ir ieškantys sau tinkamos veiklos. O apskritai narių amžius – nuo 12 iki 34 metų.
Vilniuje įsikūrusių minėtų organizacijų filialai buvo įsteigti ir Klaipėdoje, tačiau ilgainiui jų veikla silpo ir galiausiai buvo nutraukta.
Klaipėdietiška „gniūžtė”
Klaipėdos Dvasinės pagalbos jaunimui centro vykdomas projektas „Sniego gniūžtė” taip pat vienija jaunuolius, norinčius praleisti laisvalaikį be svaigalų.
„Stengiamės kuo plačiau mokyklose skleisti informaciją prevencine tema. Mažesnėse grupelėse pasakojame apie narkomaniją, žiūrime filmus, juos aptariame, rengiame įvairius žaidimus, stovyklas”, – teigia „Sniego gniūžtės” koordinatorė Ieva Ščarvianinaitė.
Anot pašnekovės, dalyvavimas organizuojamuose renginiuose yra ganėtinai gausus.
„Pas mus gali atvykti ne tik ieškantys įdomesnių užsiėmimų, norintys įsijungti į visą organizacijos veiklą, tačiau ir tie, kurie turi problemų dėl nesaikingo kvaišalų vartojimo”, – teigia „Sniego gniūžtės” koordinatorė.
Germina Palekaitė
„Vakarų ekspresas”