Trys veikiantys fontanai Panevėžyje oficialiai įjungti prieš mėnesį, tačiau šiuo metu panevėžiečius gaivina tik vienas – Laisvės aikštėje. Kitus du – Senvagėje ir Nepriklausomybės aikštėje – „Panevėžio gatvių” bendrovės specialistai remontuoja. Kaip teigė Panevėžio miesto savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius, dar vienas fontanas netoli Bendruomenių rūmų (nuotraukoje), kurį vargiai kas prisimintų matę veikiantį, bus netrukus išmontuotas.
Skaičiuodamas apsiriko
Panevėžio miesto savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius negalėjo suskaičiuoti, kiek fontanų prižiūri Savivaldybės kontroliuojama „Panevėžio gatvių” bendrovė. Išgirdęs klausimą pradėjo sudėtingą skaičiavimą. A.Karalevičiaus nuomone, bendrovė prižiūri ir eksploatuoja du fontanus. „Laisvės aikštėje ir Senvagėje. Dar vieną fontaną, esantį prie Bendruomenių rūmų, ketiname išardyti. „Panevėžio gatvių” bendrovei mažosios architektūros, pliažų, kapinių ir fontanų priežiūrai metams skirta 555 tūkstančiai litų”, – teigė Miesto ūkio skyriaus vedėjas ir nepriskaičiavo dar vieno fontano, esančio Nepriklausomybės aikštėje.
Išėjo iš rikiuotės
Fontanų klausimais A.Karalevičius patarė diskutuoti su „Panevėžio gatvių” bendrovės specialistais.
Su jais iš tiesų buvo gerokai paprasčiau. Bendrovės direktoriaus pavaduotojas Stasys Kurulis PB pasakojo, kad jų įmonės prižiūrimi trys fontanai Laisvės ir Nepriklausomybės aikštėse bei Senvagėje įjungti prieš mėnesį. „Dabar veikia tik vienas. Senvagės fontanas neveikia, nes perdegė variklis. Jį narams padedant teko išmontuoti. Du šimtus kilogramų sveriantis variklis šiuo metu remontuojamas Liūdynėje. Jei šiandien siurblys bus suremontuotas, rytoj pasikvietę į pagalbą narus Senvagės fontaną vėl įjungsime”, – vakar aiškino bendrovės vadovo pavaduotojas.
Be to, sakė jis, dėl karščių nusėdus vandeniui ir šiukšlių teko išjungti fontaną Nepriklausomybės aikštėje. „Vandenį į šį fontaną vežame cisternomis. Papildysime vandenį, išvalysime teršalus ir fontaną įjungsime”, – teigė S.Kurulis ir ramino, kad panevėžiečius neužilgo vėl džiugins ir gaivins trys fontanai.
Pasiteiravus, kodėl neveikia fontanas prie Bendruomenių rūmų, S.Kurulis tvirtino: „Fontaną prižiūrėti priklauso Bendruomenių rūmams.”
Priežiūra kainuoja
Pasak S.Kurulio, brangiausias miesto fontanas – Senvagės. „Per mėnesį bendrovei jis kainuoja tūkstantį litų. Kiti du – Laisvės ir Nepriklausomybės aikštėse esantys – fontanai atitinkamai kainuoja nuo 200 iki 300 litų. Tai nėra daug. Fontanai kasdien įjungiami 7.30, o išjungiami 19 valandą. Vasaros sezoną jų veikimo laikas bus pratęstas iki 20-21 valandos”, – sakė jis.
„Panevėžio gatvių” bendrovės direktoriaus pavaduotojas teigė, kad geriausiai veikia Laisvės aikštės fontanas. „Daugiau priežiūros reikalauja fontanai, esantys Nepriklausomybės aikštėje ir Senvagėje. Į jų sistemas patenka smėlio, šiukšlių. Itin pažeidžiamas yra Senvagės fontano siurblys. Jis iš Senvagės dugno traukia aštrias kriaukles, nuo kurių dyla siurblio detalės”, – pasakojo apie fontanų priežiūrą S.Kurulis.
Geriausias sprendimas išmontuoti?
Tikėtina, kad „Panevėžio gatvės” du išėjusius iš rikiuotės fontanus suremontuos. Tačiau panevėžiečiams džiaugtis fontanu prie Bendruomenių rūmų neteks. Kaip jau įprasta, paprasčiausia atsisakyti, išmontuoti ir pamiršti. Nejaugi Savivaldybė tokia varginga, kad nebegali skirti kelių šimtų litų fontanui prie Bendruomenių rūmų sutvarkyti? Džiugino jis vėsa sovietmečiu, o dabar taip nusistekenta, kad sugebama tik išmontuoti.
Keista, kad Savivaldybė, skirdama iš biudžeto finansavimą Bendruomenių rūmams, nesuranda lėšų fontanui suremontuoti. Kaip žinome, lėšų vis gausėjančiam Tarybos sekretoriatui, trečiajam vicemero etatui išlaikyti nestinga.
Nespėja pjauti
Po publikacijų PB praėjusią savaitę Savivaldybėje vyko pasitarimas, kuriame aptartos Panevėžio aplinkos tvarkymo problemos. Pasitarimo dalyviai – Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Audronė Grainienė, „Panevėžio želdynų” bendrovės direktorius Paulius Liesoriūnas, vyresnysis specialistas Hendrikas Taraškevičius bei Miesto ūkio skyriaus vedėjas A.Karalevičius – pripažino, kad žalieji plotai nepakankamai gerai tvarkomi, visą kaltę sumetę dideliems karščiams. Neva nupjauta žolė labai greitai atauga. Tačiau mieste yra plotų, kuriuose dar nė karto nebuvo pjaunama žolė. Didžiausia tikimybė, kad žolės augimą Savivaldybės specialistai bandys stabdyti kas savaitę vyksiančiais pasitarimais.
Lėšos viešiesiems darbams nenaudojamos?
Savivaldybė dar 2006 metų pabaigoje patvirtino programą viešiesiems darbams organizuoti. Tam reikalui 2007 metais numatyta 890,5 tūkstančio litų. Pasak Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojos Nadieždos Stragienės, šios lėšos bus naudojamos Panevėžio teritorijoms tvarkyti. „Lėšos dar nepanaudotos. Tai įvyko todėl, kad Socialinės apsaugos ministerija apsiriko, skirstydama lėšas viešiesiems darbams finansuoti. Ministerija iš Užimtumo fondo Savivaldybei turėjo skirti pusę lėšų šiems darbams organizuoti, tačiau to nepadarė. Kai tik gausime patvirtinantį dokumentą, kad jos skirtos, tuojau pat bus organizuojami viešieji darbai pagal numatytą programą”, – aiškino valstybės tarnautoja, kodėl nenaudojamos lėšos viešiesiems darbams finansuoti, nors pinigai ir numatyti.