Lietuvos biodegalų gamybos įmonės neturi kur realizuoti savo pagamintos produkcijos.
Pasak Žemės ūkio ministerijos sekretoriaus Kazio Sivickio, sudėtinga situacija susidarė UAB „Rapsoila”. Per šių metų penkis mėnesius įmonė pagamino 6100 tonų biodyzelino, 700 tonų eksportavo, apie 2500 tonų pardavė vidaus rinkoje.
Tačiau šiuo metu turi sukaupusi apie 3000 tonų biodyzelino, kurio AB „Mažeikių nafta” neperka, ir per 1500 tonų gryno rapsų aliejaus. Yra užpildytos visos turimos talpos. Bendrovės vadovai ieško galimybių parduoti sukauptą produkciją užsienyje. Problema taps dar aštresnė, kai šių metų antrąjį pusmetį biodyzeliną pradės gaminti naujos, šiuo metu statomos, įmonės.
Tuo tarpu su bioetanolio realizacija kol kas didelių problemų nėra. UAB „Biofuture” per šių metų penkis mėnesius pagamino taip pat apie 6000 tonų bioetanolio ir beveik visą pardavė AB „Mažeikių naftai”, tik 120 tonų eksportavo. Tačiau su bioetanoliu gali atsirasti problemos vėliau, kai rinkoje pasirodys gerokai pigesnis atvežtinis bioetanolis.
Ministerijos sekretoriaus K. Sivickio teigimu, spręsti biodegalų naudojimo problemą būtų galima ir didinant biodegalų maišymo pajėgumus akciziniuose sandėliuose bei įrengti maišymo pajėgumus ir maišyti biodegalus, atnaujinant degalų valstybės rezervą. Manoma, kad nacionaliniu lygiu turėtų būti sukurta vieninga ir veiksminga biodegalų kokybės priežiūros sistema, aprūpinta modernia laboratorine įranga – nuo gamintojo iki galutinio pardavėjo.
Žemės ūkio ministerija stengiasi biodegalų gamintojus paremti ir finansiškai. Atsižvelgiant į biodegalų gamintojų prašymus ir siekiant sudaryti palankesnes sąlygas konkuruoti su mineralinio kuro gamintojais ir tiekėjais, ketinama prašyti ES Komisijos leisti nuo 2008 metų teikti jiems didesnę tiesioginę paramą, kompensuojant dalį žaliavų pirkimo kainos: už 1 toną rapsų sėklų – 220 litų (dabar – 160), už 1 toną javų grūdų – 164 litus (114). Parama, palyginti su dabar teikiama, padidėtų apie 40 proc.