Dėl liūdnai pagarsėjusio siūlymo imti nuomą už kapo duobę aršiai kritikuoti parlamentarai įregistravo naują Žmogaus palaikų tvarkymo įstatymo projektą, nors panašų teisės aktą rengia Vyriausybės sudaryta darbo grupė
Pasipiktinimo bangą sukėlusį Žmonių palaikų tvarkymo įstatymą Seime prieš metus bandę stumti parlamentarai Vida Marija Čigriejienė ir Antanas Matulas vėl bandys laimę. Praėjusią savaitę Seime jie įregistravo pakeistą ankstesnio įstatymo projekto variantą. Jame nebeliko visuomenę ir politikus šokiravusių nuostatų dėl apmokestinamų kapo duobių ir privačių kapinių. Panašų įstatymą kuria ir Vyriausybės sudaryta darbo grupė.
Nuomojama kapo duobė
Palaikų tvarkymu parlamentarai V.M.Čigriejienė ir A.Matulas susirūpino prieš metus. Tada jie įregistravo tai reglamentuojančio įstatymo projektą. Seimo nariai ne tik siekė įteisinti kremavimo paslaugų teikimą mūsų šalyje, bet ir atverti kelią atsirasti privačioms kapinėms bei imti nuomos mokestį už kapo duobę.
Tačiau parlamento kolegų teismui šis projektas taip ir nebuvo atiduotas. Vos įregistruotą dokumentą abu konservatoriai atsiėmė tobulinti. Tai padaryti V.M.Čigriejienę ir A.Matulą privertė neigiama politikų ir visuomenės reakcija. „Iš žmonių nusiteikimo ir tekste padarytų klaidų supratome, kad dar per anksti diskutuoti apie laidojimo vietų apmokestinimą”, – kalbėdamas su LŽ prisiminė A.Matulas.
Nuo kritikos strėlių V.M.Čigriejienė ir A.Matulas tada gynėsi sakydami, kad yra nepatyrę įstatymų rengėjai. Jie taip pat aiškino, kad projekto tekste įsivėlė klaida. „Ankstesniame projekte nuomos mokesčio idėjos nebuvo, tiesiog neaiškiai surašėme vieną straipsnį. Visa kita buvo netinkamai interpretuota”, – tvirtino A.Matulas.
V.M.Čigriejienė ankstesnio projekto nenori nė prisiminti. „Pamirškite tą projektą, aš jo net prisiminti nenoriu. Ištraukus iš jo žodį „nuoma” buvo padaryta taip, kad net gyventi nesinorėjo”, – prisiminė konservatorė.
Pasimokė iš klaidų
Beveik metus įstatymą tobulinę parlamentarai mėgins sulaukti Seimo pritarimo. Šį kartą V.M.Čigriejienė ir A.Matulas tikisi, kad kolegos jiems bus palankesni, nes buvo išbrauktos pasipiktinimo bangą sukėlusios nuostatos dėl laidojimo vietų apmokestinimo. „Šiame variante liko tik nuostatos, reglamentuojančios laidojimo, kremavimo ir balzamavimo tvarką”, – teigė A.Matulas.
Apmokestinti kapvietes sumanę parlamentarai tokių savo idėjų atsisakė visam laikui. „Manau, kad tai – palaidotas dalykas. Lietuva tam dar nesubrendo”, – įsitikinęs A.Matulas.
Pasipiktinimą sukėlusio įstatymo autoriai pasimokė iš klaidų ir šįsyk projektą derino tiek su anksčiau juos aršiai puolusiais kolegomis iš Seimo, tiek su visuomene. „Šį projektą labai ilgai derinome su teisininkais, įvairiomis organizacijomis, taip pat su keliolika Seimo narių. Tad dabar projektas kur kas tobulesnis”, – aiškino A.Matulas. Nors projektas buvo kurtas kruopščiau nei praėjusį kartą, jo autoriai nėra tikri, kad jis bus palaimintas Seime.
Nori krematoriumo
Patobulintas variantas nedaug kuo skiriasi nuo ankstesniojo. Jame įteisinamas žmogaus palaikų kremavimas ir nustatyti pirmųjų krematoriumų atidarymo pagrindai. Dabar būti kremuoti pageidavę lietuviai vežami į Latvijos sostinę Rygą. Palaikų vežimas ir kremavimas atsieina daugiau nei 2 tūkst. litų. Tikimasi, kad Lietuvoje atidarius krematoriumą daugiau žmonių rinksis tokią laidojimo paslaugą. „Aplink didžiuosius miestus jau susidarė antri miestai – kapai. Žemės juk nėra tiek, kiek nori”, – įsitikinusi V.M.Čigriejienė.
Projekte reglamentuojamas ir palaikų balzamavimas. Pasak autorių, tokios nuostatos suteiktų didesnę galimybę būsimiems medikams mokymuisi gauti palaikų. „To reikia tam, kad studentai galėtų atlikti praktiką”, – argumentavo V.M.Čigriejienė.
Patobulintame variante neliko nurodymų laidojimo paslaugų teikėjams turėti nustatytą maišų ar palaikams laikyti skirtų šaldytuvų kiekį. Atsisakyta ir nuostatų, turėjusių reglamentuoti kapinių suskirstymą į tam tikro dydžio kapų sklypus, kapo duobės matmenis. Pagal patobulintą variantą, kremuoto žmogaus pelenai negalės būti barstomi bet kur – tik tam tikrose nustatytose vietose.
Projekte radosi keletas naujų nuostatų. Numatoma, kad kremavimo paslaugų teikėjai laidojantiems asmenims turės pateikti specialias pažymas. Be to, sprendimus dėl draudimo laidoti priimtų ne kapinių eksploatuotojas, o vietos savivaldybė.
Galėtų rinktis
Parlamentarai patobulintą variantą siūlo, kai Vyriausybės sudaryta darbo grupė rengia analogišką įstatymo projektą. Jis rengiamas pagal sausį patvirtintą Laidojimo paslaugų teikimo įstatymo koncepciją.
Planuojama, kad Vyriausybės projektą pavyks baigti iki rudens pradžios. Tada jis bus siunčiamas suderinti įvairioms institucijoms, o iki Naujųjų metų pasieks Seimą.
Pagrindinis Vyriausybės inicijuoto įstatymo akcentas – galimybė žmonėms rinktis jiems priimtinus laidojimo būdus.
Darbo grupė dar nespėjo susipažinti su patobulintu Seimo narių projektu. „Matėme tik ankstesnį, kurį išnagrinėjome ir grąžinome tobulinti, nes jame buvo nemažai trūkumų ir neaiškumų”, – sakė Aplinkos ministerijos Komunalinio ūkio departamento direktorius Rimgaudas Špokas.
Nors pirmasis dviejų parlamentarų projektas buvo išbrokuotas, Vyriausybės sudaryta darbo grupė žada remtis ne tik panašiais kitų šalių įstatymais, bet ir V.M.Čigriejienės ir A.Matulo parengtu dokumentu. „Tikrai remsimės visais įmanomais dokumentais, kurie tik gali būti mums naudingi”, – sakė R.Špokas.
Jei Seimas priimtų dviejų konservatorių projektą, Vyriausybės inicijuotas įstatymas būtų padėtas į stalčių.
Šiuo metu Lietuvoje nėra vieno palaikų tvarkymą reglamentuojančio įstatymo. Dabar palaikai tvarkomi ir laidojami remiantis Civiliniu kodeksu, Kapinių tvarkymo taisyklėmis bei keliais kitais teisės aktais.