Šių metų sausio pirmąją euras atšventė pirmąją penkerių metų sukaktį.
Finansų ekspertai tvirtina, kad tokio „vaikiško” amžiaus esant dar reiktų susilaikyti nuo galutinių vertinimų ir palaukti euro „pilnametystės”.
Šiaip ar taip, vieni pirmųjų eurą įsivedę vokiečiai džiaugiasi šios valiutos tvirtumu, o žmonės Vokietijoje atsigavę po šoko kasmet išleidžia vis daugiau pinigų pirkiniams, restoranams ir kelionėms.
Tvirta valiuta
Per penkeris metus euras nustebino šuoliniu vystymusi.
Nuo to laiko, kai buvo įvesti naujieji pinigai, euro vertė trečdaliu pranoko dolerį. 2002-ųjų sausio 2 dieną naujoji Europos valiuta – euras buvo 0,9038 dolerio vertės, o šiandien – 1,3 dolerio. Tai ypač džiugina vokiečių importuotojus ir poilsiautojus. Kita vertus, euro kaina nėra tokia didelė, kad žlugdytų vokiečių eksportą.
Euras šiandien yra pelnęs tarptautinį pripažinimą. Nors jis dar negali prilygti JAV doleriui, tačiau daugelį kitų valiutų jau yra pralenkęs.
Finansų specialistai konstatuoja, kad euras pagal svarbą tapo antrąja valiuta pasaulyje (po JAV dolerio). Pasaulyje emisijos bankų rezervai (ištekliai) 1999 metais susidėjo iš 71 procento JAV dolerių ir tik 17 procentų eurų. O dabar euras sudaro 25 procentus visų valiutinių rezervų, kai JAV doleris „tik” 66 procentus.
„Euro reikšmė nuolatos auga”, – mano Vokietijos centrinio banko eurų ekspertė Dorotėja Hutanus.
Jos nuomone, JAV doleris praranda savo dominuojančią poziciją.
Vokietija laimėjo
Euras save apgynė ne tik tarptautinėje finansų rinkoje. Jis ištesėjo pažadus, duotus Europai, taigi ir Vokietijai. Neliko euro keitimo kurso svyravimų. Tai reikštų – prekiaujant euro zonoje išnyko netikrumas ir rizika dėl galimų permainų. Pasaulio čempionė eksporto srityje Vokietija įgijo didelį pranašumą, kadangi būtent ši šalis daugiausiai prekiauja su euro zonos valstybėmis. 45 procentai Vokietijos eksporto skirta Europai.
Palyginti su kitomis Europos šalimis, Vokietijoje gamybos kaštai išaugo mažiausiai.
Galiausiai laimėjo ne tik Vokietija, bet ir Europos vartotojai. Atsirado daugiau galimybių palyginti kainas įvairiose šalyse. Stipri konkurencija euro zonos gamintojus ir prekybininkus verčia mažinti kainas.
Vokiečiams, pavyzdžiui, vykstant atostogų į Ispaniją ar Prancūziją nebereikia keisti valiutos, vadinasi, mokėti valiutos keitimo mokesčių.
Viskas brangiau?
Nepaisant euro pranašumų, iki šiol pusė visų europiečių skeptiškai vertina naująją valiutą. Vokietijoje žodis „euras” pirmaisiais naujosios valiutos įvedimo metais buvo perkrikštytas į „teuras” ir tapo metų žodžiu, kuris perfrazavus į „teuer” reikštų „brangu”.
Dar ir šiandien prekybos centrų, viešbučių ir restoranų lankytojai Vokietijoje pyksta ant euro, kuris, jų nuomone, viską pabrangino. Net 93 procentai Europos žmonių eurą laiko kaltą dėl kainų augimo.
Ekonomiškai nėra gerai, kai daugelis žmonių išleidžia mažiau pinigų nei anksčiau – iš baimės per daug išleisti ir todėl, kad viskas, jų nuomone, pabrango.
Tačiau Vokietijos statistikos valdyba, ištyrusi kainas po euro įvedimo, padarė išvadas, jog ne viskas įvedus naująją valiutą išties pabrango. Daugeliu atvejų, kaip teigia tyrimai, nuomonė ir išankstinis nusistatymas, kad viskas pabrango, sudarė klaidingą įspūdį, jog visos kainos yra iš tiesų padidėjusios.
Vis dėlto yra keletas sričių, kur šis jausmas yra teisingas.
Įvedus eurą kainos šoktelėjo maitinimo įstaigose, laisvalaikio ir paslaugų sferose, konstatuoja vokiečių „Financial Times Deutschland”. Oficialiai pranešama, kad kavinėse ir restoranuose kainos išaugo 2,1 procento.
Tiesa ir tai, jog daug kitų produktų šiandien Vokietijoje yra brangesni, nei prieš įvedant eurą, tačiau kaltas ne euras, o įprastas reiškinys – infliacija. Specialistų požiūriu, negalima lyginti kainų prieš penketą metų ir šiandien. Kokia stipri būtų buvusi Vokietijos markė, ji taip pat nebuvo apsaugota nuo infliacijos.
Ką žmonės mano
Kad ir kaip koneveiktų eurą ir pokyčius, atėjusius su jo įvedimu, dauguma vokiečių šiandien nebeabejoja euro įvedimo būtinybe.
Reklamos firmos „Werbung” savininkė Klaudija Čelnik „Klaipėdai” sakė didžiulį komfortą jaučianti keliaudama, kai nereikia keisti pinigų. Ji taip pat džiaugiasi, jog, palyginti su markės laikais, kur kas labiau atpigo kelionės. Ji žymiai mažiau lėšų išleidžia savo firmai pirkdama naujus kompiuterius ir kitą techniką. Tačiau, dizainerės manymu, kavinėse ji mokanti dvigubai: seniau sriubos lėkštė kainavo 5 markes, o dabar 5 eurus.
Namų šeimininkė Ula Tampė šių eilučių autorei sakė nustebusi, kad Lietuvoje žinomų firmų vardus turinčios užsienio prekės litais kainuoja brangiau (kartais net dvigubai) nei Vokietijoje eurais. Tie vokiečiai, kurie išties skaičiuoja pinigus, batus, rūbus vaikams ir sau stengiasi pirkti tik per išpardavimus ar esant specialiems pasiūlymams.
Vokietijoje esant milžiniškai konkurencijai tarp didžiulių prekybos centrų, pastebimas buitinės technikos, kasdieninės reikmės prekių ir maisto produktų kainų tolygus mažėjimas.Tarkime, didžiuliame „Lidl” prekybos tinkle, kuris prekybos mastais jau pralenkė žemomis kainomis garsėjančias „Aldi” parduotuves, geriausios kokybės raudono vyno butelį galima nusipirkti už 3 eurus, o rinktinio „Grand Reserva” raudonojo vyno už 5 – 7 eurus.
Patys vokiečiai dažnai sako nesuvokią, kaip didieji prekybos rykliai sugeba pasiūlyti kokybišką prekę už negirdėtai žemą kainą.
Vis mažiau vokiečių šiandien kainas eurais verčia į markes. Tačiau absoliuti dauguma linkusi padejuoti, jog geri laikai Vokietijoje pasibaigė kartu su Rytų Vokietijos prisijungimu ir euro įvedimu.
Dauguma vokiečių, buvusioje Vakarų Vokietijoje paniškai bijo gyventi šiek tiek blogiau. O tai reiškia: vietoj trijų kartų per metus atostogauti du kartus arba vieną kartą, sumažinti vakarienių dažnumą restoranuose, automobilį keisti ne kas dvejus – trejus, o kas ketverius penkiarius metus ir pan. Buvusioje Rytų Vokietijoje nuolat burnojama, kad jie negyvena dar taip gerai kaip vakariečiai, kad Vakarai Rytams skiria per mažai pinigų…
Kad ir ką kalbėtų žmonės gatvėse, tačiau baigiantis 2006-iesiems per Kalėdas buvo fiksuotas neregėtas pirkimo bumas tiek rytinėje Vokietijoje, tiek vakarinėje (spaudos lūpomis kalbant, pirkta kaip geriausiais markės laikais). O šių metų pradžioje informuota apie rekordinį nakvynių skaičių Vokietijos Baltijos ir Šiaurės jūrų kurortuose. Vadinasi, po euro įvedimo šoko Vokietija jau yra atsigavusi.