Lietuva dar neužtenkamai pridemonstravo lojalumą sąjungininkams ir kol kas neketina atšaukti savo karių iš Irako. Šalies prezidentas Valdas Adamkus mano, kad tokiam sprendimui šiuo metu yra netinkamas laikas.
Tuo metu Latvijoje toks klausiamas keliamas, mat abejojama Jungtinių Amerikos Valstijų ir Didžiosios Britanijos, nesugebėjusių apginti savo piliečių nei tėvynėje, nei atostogaujančių populiariuose kuortuose, galimybėmis pasirūpinti latviais.
Kaimyninės valstybės politikai mano, kad skubiai išvedus savo karius iš Irako išnyktų teroristus provokuojanti galimybė surengti išpuolius prieš taikius Latvijos gyventojus.
Remia Irako Vyriausybę
Konkrečios datos, kada Lietuvos karių nebeliks Irake, šiandien niekas negali įvardyti. Maža to, dar nėra apsispręsta, ar tai būtina daryti.
Šalies prezidentas Valdas Adamkus „Vakarų ekspresui” tvirtino, kad sprendimas dėl mūsų karių siuntimo į Iraką nebuvo priimtas lengva ranka. O Lietuva, sutikusi prisidėti prie taikos atkūrimo misijos Irake, pasirodė esanti patikima partnerė.
„Gerai parengti profesionalūs kariai pelnė pagarbą ir tarptautinėse pajėgose, ir tarp vietinių gyventojų. Daug gero apie mūsų karius esu girdėjęs susitikimuose su NATO karinių pajėgų vadais”,- sakė V. Adamkus.
Paklaustas, ar neatėjo laikas sekti Latvijos pavyzdžiu ir svarstyti Lietuvos karių išvedimo iš Irako klausimą, šalies vadovas atsakė neigiamai: „Nemanau, kad šiuo metu, kai Irako Vyriausybė tik pradeda savo veiklą, reikėtų atšaukti sąjungininkų kontingentą.”
Rūta Apeikytė, Krašto apsaugos ministro Gedimino Kirkilo patarėja, mūsų dienraštį informavo, kad pagal Seime priimtą politinį sprendimą, Lietuvos kariai dalyvauja trijose tarptautinėse misije Balkanų, Irako ir Afganistano regionuose.
„Šiuo metu laikomasi pozicijos, kad mūsų šalies karių išvedimas iš Irako įvyks po to, kai teisėtai išrinkta Irako valdžia visiškai perims saugumo kontrolę”,- aiškino R. Apeikytė.
Savo paramą Irako Vyriausybei Lietuva patvirtino ir birželį vykusios tarptautinės konferencijos metu Briuselyje. Nepaisant to, kad po įvykusių parlamento rinkimų Irake dar balandžio mėnesį buvo suformuota Vyriausybė, kariams būtina sukurti stiprius saugumo pagrindus.
Reikalauja trauktis
Tuo metu kaimyninės Latvijos politiniuose kuluaruose jau antrą savaitę sklando kitokios nuotaikos: opozicinės jėgos Seime reikalauja išvesti karius ne tik iš Irako, bet ir iš Afganistano.
Jos piktinasi, kad pasaulio elitas – JAV, Didžioji Britanija – nesugeba apginti nuo teroristų savo šalių piliečių nei gimtinėje, nei svetur, kai žmonės vyksta atostogauti į Egiptą ar Turkiją. Todėl tikėtis, kad sąjungininkai apgins latvius nesą prasmės. Neva vis tiek atsakomybę už terorizmo proveržį Latvijoje bei jo padarinius tektų prisiimti vietinei valdžiai.
„Raginame Latvijos Vyriausybę nedalyvauti valstybių-galybių politiniuose žaidimuose ir pagalvoti apie savo tautos saugumą
Juk mūsų specialiosios tarnybos nusileidžia ir Didžiosios Britanijos, ir Egipto specialistams”,- rašoma kreipimesi į prezidentę Vairą Vikę-Freibergą.
Maža to, už karių išvedimą pasisakantis Ventspilio meras ir partijos „Latvijai ir Ventspiliui” lyderis Aivaras Lembergas žadėjo kreiptis į šalies prezidentę bei premjerą prašydamas kuo skubiau paaiškinti, kokių priemonių imamasi saugumui Latvijoje užtikrinti.
Apie saugumo užtikrinimą Lietuvoje „Vakarų ekspresas” pasiteiravusi mūsų šalies prezidento Valdo Adamkaus. Valstybės vadovas teigė, kad šią veiklą koordinuoja Valstybės saugumo departamentas.
„Kovai prieš terorizmą Lietuvoje yra sutelktos bendros specialiųjų tarnybų, policijos ir kitų valstybės institucijų pajėgos. Yra patvirtintas kovos su terorizmu programa, kuri pastaruoju metu, atsižvelgus į galimas naujas grėsmes, pildoma”, – mūsų dienraščiui tiek tepasakė prezidentas.
Pritarimo nesulaukė
Dar 2004 metų gegužės mėnesį keli Lietuvos parlamentarai, iškėlę siūlymą atšaukti karius, dalyvaujančius JAV vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Persijos įlankos regione, patyrė fiasko.
Žmonių saugumu susirūpinusių politikų siūlymą tuometinis laikinasis šalies vadovas Artūras Paulauskas pavadino „blogiausiu sprendimu, padedančiu teroristams šantažuoti pasaulį”.
Po sprogimų Ispanijoje paruoštame seimūnų nutarimo projekte buvo rašoma, jog nedera dirbtinai skatinti tarptautinio terorizmo atakų mūsų šalies teritorijoje ir siūlyta prisidėti prie Europos Sąjungos valstybių, kurios savo karius jau atšaukė.
Po Rugsėjo 11-osios išpuolių Amerikoje Lietuvoje nė karto nebuvo paskelbta išankstinių specialiųjų tarnybų pranešimų apie teroristų keliamą grėsmę mūsų šalies piliečiams. Laimei, per įvykusius sprogimus Egipte ir Turkijoje taip pat nenukentėjo nė vienas lietuvis.
Nepaisant to, niekas negali užtikrinti, kad pavyks išvengti aukų ir ateityje. Juolab kad užsienio šalių politologai perspėja apie tai, kad teroristai skaldosi, buriasi į smulkias grupeles, kurias sunkiau sekti ir kontroliuoti.
Buvęs sovietinių laikų disidentas, britų politologas Vladimiras Bukovskis sako, kad dabar, kaip ir prieš 20-30 metų, kone kiekvienoje Europos valstybėje veikia bent viena maža nusikalstama grupuotė, bet kurią akimirką galinti surengti išpuolį.
Politologo teigimu, po Rugsėjo 11-osios europiečiai staiga pamiršo, kiek skausmo patyrė ir ko netekto anksčiau.
„1980-aisiais nebuvo savaitės, kad Anglijoje kas nors nesprogtų. Airių teroristai net vos nesusprogdino Margaret Tetčer Vyriausybės. Bomba sprogo viešbutyje „Baitni” ir tik atsitiktini „geležinė ledi” liko gyva, – Latvijos spaudai pasakojo politologas. – Prisiminkime Italiją, „raudonąsias brigadas”, pagrobusias premjerą Aldą Moro, sprogimą Bolonjės stotyje. Netrukus sprogimai aidėjo didžiuosiuose Prancūzijos miestuose ir net Paryžiaus centre. Ne pirmą dešimtmetį Ispanijos gyventojus terorizuoja baskai. Vokietijoje irgi nebuvo ramu: „Frakcija Raudonoji Armija” (RAF) grobė stambius verslininkus, juos kankino, sprogdino…”
Atsisakė rizikuoti
„Al-Qaeda” aktyvumo metais didžiausią grėsmę žmonijai kelia ne tik vietiniai separatistai, bet ir šventąjį karą kitatikiams paskelbę musulmonai. Jie pasaulio bendruomenę baugina rengdami teroristinius išpuolius turistų itin lankomose šalyse, arba prieš savo priešus, pirmiausia – JAV politiką Irake remiančias valstybes.
Papildomos rizikos jau atsisakė ne viena valstybė: nuo praėjusių metų pabaigos į gimtuosius kraštus iš Irako vietinių vyriausybių sprendimu sugrįžo portugalai, vengrai, olandai, bulgarai.
Po teroristinių išpuolių Londone Didžiosios Britanijos Vyriausybė pagal paruoštus slaptus dokumentus taip pat gali atšaukti savo karius 2006-ųjų pradžioje arba dar greičiau.
Karo Irake iniciatorės – Jungtinės Amerikos Valstijos – konkrečios karių atšaukimo datos neįvardija, tačiau spėjama, kad tai gali įvykti ne anksčiau kitų metų vidurio. Artimiausiais mėnesiais iš Irako žada trauktis Italijos ir Lenkijos kariai, tuo metu lietuviai lieka.
Natalija Mogučaja
„Vakarų ekspresas”