Baltarusijos opozicija faktiškai suskilo ir atsisakė bendro lyderio – buvusio kandidato į prezidentus Aleksandro Milinkevičiaus, pralaimėjusio pernai vykusius prezidento rinkimus Aleksandui Lukašenkai, pasirinkdama kolektyvinį politinių partijų lyderių vadovavimą.
Už tai, kad vadovauti opozicijos koalicijai būtų išrinkta politinė taryba iš 40 žmonių ir keturių lygiateisių pirmininkų, balsavo 336 iš 600 delegatų, dalyvavusių savaitgalį Minske vykusiame demokratinių jėgų kongrese.
„Būtų labai gerai, jeigu Baltarusijoje būtų nacionalinis lyderis, bet šioje salėje tokio nėra”, – sakė kalbėdamas kongrese Jungtinės piliečių partijos vadovas Anatolijus Lebedka, tapęs vienu koalicijos pirmininkų.
Be A.Lebedkos, lygiateisiais pirmininkais buvo išrinkti Baltarusijos liaudies fronto lyderis Vincukas Večiorka, opozicinių komunistų vadovas Sergejus Kaliakinas ir Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas Anatolijus Levkovičius.
A.Milinkevičius atsisakė įeiti į politinę tarybą.
„Aš neišeinu iš kongreso, bet išėjau iš vadovybės… Dabar Baltarusijoje nėra bendro demokratiškai išrinkto demokratinių jėgų lyderio”, – sakė A.Milinkevičius žurnalistams.
„Konsolidacija reikalauja bendro lyderio. Aš netikiu kelių pirmininkų schema, aš netikiu, kad kolektyvinis vadovavimas bus veiksmingas. Aš negaliu prisiimti atsakomybės už reikalą, kuriuo netikiu”, – sakė jis kongrese.
Dvi opozicijos?
Kongresas, kuriame vyko triukšmingi ginčai dėl lyderio ir veiksmų strategijos, faktiškai parodė, kad pralaimėjusi prezidento rinkimus Baltarusijos opozicija suskilo.
„Aš manau, jog dabar bus įgyvendinamos dvi strategijos. Baltarusijos opozicijos susivienijimas – tai mūsų svajonė, bet, deja, jos kol kas nepavyksta pasiekti”, – pareiškė A.Milinkevičius žurnalistams, pažymėdamas, kad ketina kurti savo judėjimą „Už laisvę”.
Opozicijos kongresas balsų dauguma pritarė opozicijos veiklos strategijai, nukreiptai daugiausia į dialogą su valdžia ir aiškinamąjį darbą tarp gyventojų, rengiantis po pusantrų metų vyksiantiems parlamento rinkimams ir 2011 metų prezidento rinkimams.
„Akcijos gatvėse veiksmingos, kai jas masiškai remia gyventojai, o tam reikia atlikti informacinį darbą… Mes turime pusantrų metų iki parlamento rinkimų, kad sutelktume aktyvias gyventojų grupes”, – sakė kongrese V.Večiorka.
Protesto akcija prieš A.Lukašenkos perrinkimą praėjusių metų pavasarį trečiajai kadencijai, kurioje dalyvavo keliasdešimt tūkstančių žmonių, buvo didžiausias opozicijos renginys per pastaruosius dešimt metų.
A.Milinkevičiaus šalininkai tikisi, jog sugebės pakartoti praėjusių metų akcijas vieni patys – jie netiki politine taryba.
„Dabar opozicinė, partinė biurokratija imituos politinę veiklą, rengs „apskrituosius stalus”, posėdžiaus ir priims įvairias rezoliucijas, o mes, savo ruožtu, darysime tai, ką darėme anksčiau: rengsime protesto akcijas ir kovosime už demokratiją”, – sakė žurnalistams jaunimo lyderis Pavelas Severinecas, prieš kelias dienas iki kongreso išėjęs į laisvę po dvejų metų kalėjimo. Įkalinimo bausmę jis atliko už protesto akcijų organizavimą gatvėse 2004-aisiais.
Vakarai, nepripažinę A.Lukašenkos išrinkimo trečiajai prezidento kadencijai per 2006 metų rinkimus, pastaruoju metu ėmė kalbėti apie pasiryžimą vesti dialogą su Baltarusijos valdžia, jeigu bus paleisti politiniai kaliniai ir pradėti demokratiniai pertvarkymai. Šis pasiryžimas pradėti dialogą pasireiškė pablogėjus Baltarusijos santykiams su Rusija.