Be sutvarkytos aplinkos, patogaus susisiekimo, gražaus vaizdo per langus daugeliui naują butą perkančių žmonių svarbu ir tai, kad jis būtų kuo erdvesnis. Net jei buto bendras plotas nedidelis. Tokiu atveju geriausias sprendimas – butas-studija.
Studija vadinamas būstas, kuriame „viskas viename” – buto erdvė nesuskirstyta, be izoliuotų patalpų. Tik atsiradę butai-studijos buvo prabangus būstas, vėliau ten kūrėsi studentai, menininkai, jie studijose ne tik gyveno, bet ir dirbo. Todėl dar ir dabar būsto ieškantys gyventojai jas neretai palaiko darbui, o ne jaukiam ir patogiam kasdieniam gyvenimui skirta erdve.
Būstas be sienų
Pirmieji butai-studijos atsirado praėjusio amžiaus antrajame dešimtmetyje JAV. Jų autorius – amerikiečių architektas Liudvikas Mis van der Roe. Jis pirmas sugalvojo būdą, kaip pastatyti gyvenamąjį namą, kad jame būtų kuo mažiau vidinių sienų.
Butas-studija yra viena didelė, paprastai 30-50 kv. metrų patalpa. Tokiuose būstuose nebeliko izoliuotų patalpų – svetainė, miegamasis, darbo kabinetas, virtuvė išdėstyti vienoje erdvėje. Kapitalines sienas pakeitė stiklinės ar slankiosios pertvaros, lengvos širmos.
Erdvės zonos viena nuo kitos sąlygiškai atskiriamos ir skirtinga sienų ar grindų danga. Svetainės tapetai gali būti ryškesni už miegamojo, o virtuvės grindis, užuot klojus poilsio ar svečių zonoje tinkantį parketą, laminatą ar kiliminę dangą, geriau išklijuoti plytelėmis.
Poilsio ir darbo erdves galima atskirti ir pakylomis, laipteliais, paeksperimentuoti lubų aukščiu. Kartais užtenka tik skirtingo apšvietimo.
Virtuvės kvapai netrukdys
Pirmuosiuose butuose-studijose nebuvo virtuvės, valgomojo. Toks būstas buvo skirtas elitui, turtingiems žmonėms, kurie valgydavo restoranuose. Virtuvės nebuvo reikalingos ir vargšams studentams, menininkams, kurie maitindavosi bet kuo ir bet kaip.
Dabartiniuose butuose-studijose virtuvės, valgomojo erdvė užima antrą vietą po svetainės. Vieni šeimininkai virtuvės buitinę techniką paslepia uždengiamose nišose, kiti, priešingai, įvairiomis priemonėmis išskiria šią zoną. Šeimininkėms tai patogu – dažniausiai butus-studijas įsirengiantys žmonės mėgsta bendrauti, jų namai visada pilni svečių.
Kartais būgštaujama, kad virtuvės kvapai gali pasklisti po visą būstą, įsigerti į baldų, užuolaidų audinius. Pasak tokius būstus pasirinkusių žmonių ir specialistų, tai taptų problema, jei naujakuriai pamirštų įsirengti gerą gartraukį, vėdinimo sistemą.
Studijos brangios
Šiuo metu nekilnojamojo turto agentūrų tinklalapiuose internete galima rasti ne vieną skelbimą apie parduodamus butus-studijas. Jų kainos nė kiek ne mažesnės nei tradicinių butų, o kartais ir didesnės. Maždaug 40 kv. metrų ploto studija gali kainuoti iki 600 tūkst. litų.
Tokio tipo būstus projektuojantys architektai įsitikinę, kad studija galima paversti bet kurį butą ar namą. Ypač gerai, kai namas kelių aukštų – pirmame paprastai įrengiama su virtuve, valgomuoju sujungta svetainė, antrame – miegamasis, privati šeimininkų erdvė.
Vienu didžiausių studijos trūkumų dažniausiai įvardijamas monotoniškumas, juk visą laiką tenka būti toje pačioje aplinkoje. Kaip išeitį interjero dizaineriai siūlo įsirengti vieną kitą slankiąją pertvarą, originalesnę širmą. Kartkartėm interjerą atnaujinti padėtų ir transformuojamieji baldai.